APIE
Kodėl ir kaip atsirado Miesto istorijų mokykla?
Miesto istorijų mokyklos idėją galvoje nešiojausi jau porą metų. Kas kartą, kai į ekskursijas atėję žmonės klausdavo: iš kur jūs tiek žinote? Kaip jūs viską atsimenate? Kaip jums pavyksta taip įdomiai pasakoti? O kaip gimsta ekskursija? Pagalvodavau – jums tikrai įdomu! Todėl noriu tuo žinojimu su jumis pasidalinti.
Šią mokyklą įkūriau ir tyčia jos nevadinu „gidų kursais“ (kuriuos Lietuvoje organizuoja išties daug kas), nes jos tikslas nėra vien tik rengti naujus kolegas gidus. Be jokios abejonės, dalyviai, išklausę visą kursą, gaus gidų kursų baigimo pažymėjimą, kurio pagrindu jiems bus suteikta gido licencija, tačiau tai ir unikali galimybė kiekvienam iš jūsų dalyvauti atskirų teminių blokų paskaitose ir ekskursijose. Taip pagilinsite savo žinias, turiningai praleisite vakarus, turėsite išskirtinę galimybę klausytis profesionalių, geriausių savo srities specialistų paskaitų. Na, o jei pradžioje neplanavę dalyvauti visoje gidų rengimo programoje vis dėl to persigalvosite – šiais metais praleistas paskaitas galėsite išklausyti kitąmet. Ši unikali galimybė yra ir būdas laisviau planuotis savo laiką bei finansus.
Gabija Lunevičiūtė,
Miesto istorijų mokyklos įkūrėja
Išties džiaugiuosi ir esu be galo dėkinga dėstytojams, sutikusiems prisijungti prie „Miesto istorijų mokyklos“. Tai unikali profesionalų komanda, kurių paskaitų klausytis įdomu, naudinga ir paprasta ne tik specialistui, bet ir tiesiog besidominčiam. Esu tikra, kad ir pati dalyvausiu visose mokyklos paskaitose, nepraleisti šios unikalios galimybės tobulėti kviečiu ir kitus jau esamus kolegas gidus.
Dar vienas unikalus dalykas, kodėl „Miesto istorijų mokykla“ yra netipiniai gidų kursai – kalbėsime ne tik apie „romantinę“, bet ir apie „praktinę“ gido darbo pusę. Kas yra profesionalus istorijų pasakotojas? Tai žmogus, kuriam istorijų pasakojimas suteikia ne vien malonumą bei saviraiškos galimybes, bet ir garantuoja pajamas. Kaip suprasti klientą ir atliepti jo poreikius? Kaip ne tik turėti, ką parduoti, bet ir susigaudyti mokesčių džiunglėse? Su būsimais kolegomis pasidalinsime dešimtimis tikrų istorijų iš mūsų juokais vadinamos rubrikos „gidų pasaulyje“ – patikėkite, jų klausytis bus ir juokinga, ir siaubinga! Bet juk turite žinoti, kur kišate nosį.
Taigi kviečiu visus, norinčius tapti gidais, taip pat visus, kuriems smalsu ir įdomu klausytis savo sričių profesionalų paskaitų apie Lietuvos istoriją, dailę, architektūrą, kultūrą, gamtą, psichologiją bei istorijų rengimą suskubti susiplanuoti savo artimiausio gero pusmečio vakarus „Miesto istorijų mokykloje“.
APIE GABIJĄ
Užaugau aš Antakalnyje, name, kurį žmonės vadina Rašytojų namu. Iš išorės tai namas kaip namas, toks gelsvas ir plytinis, štai už jo sienų prasidėjo įdomybės – butai ten kitokie nei žmonės tada buvo įpratę, o kur dar jo gyventojai, jų istorijos, pažintys, prisiminimai! Ar sudominau? Jei papasakočiau – tas namas jums niekada nebeatrodytų „tiesiog gelsvas“.
Lažinuosi, jog girdėjote sakant, kad mokytis istorijos yra nuobodu – ten per daug datų ir negirdėtų vardų. Aš šį skundą girdėjau tikrai daug kartų, o gal net ir pati kokį kartą esu taip pasakiusi. Tačiau, jei nebylius keturženklius datų skaičius paversime vaizdingu istorinės erdvės peizažu, o beveidžių asmenybių vardus pakeisime jų portretais – žmogiškais, charizmatiškais, spalvingais ir artimais, viskas kaipmat pasikeis – istoriją reikia pasakoti istorijomis! Štai ir atskleidžiau jums pusę savo darbo paslapties.
Baigusi žurnalistikos studijas Vilniaus universitete ir ėmusi kalbinti žmones laidoms, savo klausymosi įgūdžius lavinau toliau. Ir taip tų įdomių istorijų vis daugėjo daugėjo, jos ėmė pintis tarpusavyje, jų herojai dažnai pasirodė buvę pažįstami, kartais pasakodavo tą pačią, o kartais absoliučiai priešingą to paties įvykio versiją, bet taip jau išėjo, kad dažniausiai juos visus vienijo Vilnius, tapęs tų istorijų erdve.
Tad kartą nusprendžiau – noriu ne tik klausytis, noriu pasakoti pati. Taip gimė „Savaitgalio ekskursijos“, kuriose su šimtais jūsų susitinkame jau daugiau nei septynerius metus ir tikrai ne tik savaitgaliais, bei knyga „Vilniaus atminties punktyrai“ (2020).
Žmonių istorijos, jei jos papasakotos įdomiai ir rišliai, sušildo ir įpučia gyvybės miesto grindinio akmenims, pastatų sienų plytoms, bokštų smailių vėtrungėms... Be jokios abejonės, geras šalies istorijos faktų išmanymas yra gido profesinės kompetencijos pamatas, tačiau kaip ir tvirto pastato atveju, jam nebūtina dominuoti konstrukcijoje ir užgožti visus kitus elementus.
Pagrindinis mano kuriamų ekskursijų kriterijus – įdomu turi būti ir man pačiai. Turiu tikėti tuo, ką sakau. Be jokios abejonės, žinoti, kad pasakoju tiesą. O didžiausias džiaugsmas, kad tiek daug jūsų ateinate į mano ekskursijas, vis klausiate, kada bus nauja, apie ką bus kita ir taip neleidžiate man sustoti. Šiuo metu kviečiu jus į ekskursijas ir klausantis radijo, kas savaitę laidoje „Ekskursija su Gabija“ kartu su laidos dalyviais keliaujame po miestą ir klausydamiesi nuoširdžių asmeninių istorijų imame jas jausti, matyti, užuosti, skanauti.
VILNIAUS ATMINTIES PUNKTYRAI
Tai pirmoji žurnalistės ir miesto gidės Gabijos Lunevičiūtės knyga, kviečianti pasivaikščioti senųjų vilniečių pėdomis – kiekvieną pasakojimą papildo gausiai archyvinėmis ir dabartinėmis nuotraukomis iliustruota informacija apie minimus pastatus, vietas, įvykius bei to laikmečio žemėlapiai. Dvylikos knygos herojų pasakojimuose atsiveria Vilnius, koks buvo anuomet, prieš šešiasdešimt ar devyniasdešimt metų.