EKSKURSIJOS

savaitgalio ekskursijos - Internetas - Juodas baltame fone.png

„Savaitgalio ekskursijos“ ir „Miesto istorijų mokykla“ – tai gidės, žurnalistės, laidų vedėjos ir knygos „Vilniaus atminties punktyrai“ autorės Gabijos Lunevičiūtės idėjos, tapusios realybe, ir nuo pirmosios ekskursijos po Vilnių išaugusios iki pusšimčio siūlomų teminių pasivaikščiojimų suaugusiems ir vaikams įvairiuose Lietuvos miestuose, paskaitų bei mokymų. „Savaitgalio ekskursijų“ sėkmės receptas paprastas: sauja atgyjančių senųjų žmonių ir vietų istorijų, šaukštas iki tol nepastebėtų miesto labirinto detalių, žiupsnelis gero humoro, įberti meilės ir ašarų prieskonių pagal skonį, viską patiekti miesto gatvėse, kiemuose ar po vienuolynų, bažnyčių, rūmų skliautais. O jei mėgstate smaguriauti ir namuose, siūlome jums gurmanišką „Miesto istorijų mokyklos“ meniu: nuotolinės geriausių dėstytojų paskaitos, seminarai ir pasakojimai!

 

GIDAI

EKSKURSIJOS: TEMINĖS

 
Sinagoga.png

ŠIAURĖS JERUZALĖS BEIEŠKANT

„Jeigu nori uždirbti pinigų – keliauk į Lodzę, o jei nori išminties, tavo kelias į Vilnių" – taip iki Antrojo pasaulinio karo sakydavo Europos žydai. Anuomet Vilnius pagrįstai buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale ne tik dėl gausios čia gyvenusios žydų bendruomenės, bet ir dėl daugybės sinagogų, ješivų, autoritetingų mieste gyvenusių rabinų ir Talmudo žinovų. Šios ekskursijos metu keliausime pro prarastąjį žydų miestą, sužinosite, kada ir kodėl žydai atvyko į Lietuvą, koks buvo jų gyvenimas, tikėjimas, šventės, kokie darbai, vargai ir džiaugsmai. Pamatysite, kur stovėjo Didžioji Vilniaus sinagoga, kur gyveno išmintingasis Gaonas. Taip pat kalbėsime apie Holokausto tragediją – pažvelgsime į po karo ištuštėjusių pastatų langus, durų staktose tada belikusias mazuzų vinučių skylutes ir gatvėmis vėjo nešiotas nuotraukas žmonių, kurie jau niekada į jas nebesugrįžo.

Sabas.jpg

ŠABO EKSKURSIJA – DEGUSTACIJA

Žydai visame pasaulyje kiekvieno penktadienio vakarą pradeda švęsti šabą – Dievo dieną. Tuomet reikia nutraukti visus darbus, nes Tora griežtai draudžia šabo dieną kurti ką nors nauja – net ugnies uždegti ar įjungimo mygtuko paspausti negalima. Todėl šabo patiekalams produktai visada perkami iš anksto, maistas pagaminamas iš vakaro ir pusę paros laukia krosnyje, kad neatšaltų. Šios edukacijos – degustacijos metu eisime į buvusį žydų turgų ir parduotuvėles, aplankysime seniau Vilniuje veikusių žydų restoranų vietas, kalbėsime, kaip pasiruošus reikia sutikti šabą. Galų gale keliausime į istorinę vietą, kurioje jūsų lauks karštas litvakų šabo patiekalas. Jeigu buvote ekskursijoje „Šiaurės Jeruzalės beieškant“ – puiku, ši ekskursija – degustacija dar labiau papildys bendrą žydiško Vilniaus vaizdą. Minimalus dalyvių skaičius – 20 asmenų.

Rusenu Vilnius.jpg

SENOSIOS CERKVĖS

Nuo pat Vilniaus įkūrimo žmonės čia kalbėjo skirtingomis kalbomis, vaikščiojo į skirtingus maldos namus, laikėsi savų papročių, tačiau bendrą kalbą dažniausiai (arba galiausiai) rasdavo. Mieste būta ir atskirų kvartalų, kuriuose gyveno judėjai, liuteronai ir stačiatikiai, vadinti rusėnais. „Civitas Ruthenica“ arba rusėnų miestas, užėmė nemažą dalį Senamiesčio, vieną po kitos statė cerkves, kurių keturios iki šių dienų likusios Senamiestyje. Šioje ekskursijoje išmoksime skaityti ikonas, sužinosime, kur ir už ką uždegamos žvakės cerkvėse, užuosime užburiantį smilkalų kvapą jose, sužinosite, kiek lietuvių yra stačiatikių šventieji. Kartu ieškosime akivaizdžių, bet dažnai nepastebimų Vilniaus įdomybių, susijusių su mieste gyvenusiais stačiatikiais ir aplankysime tik mums atsivėrusias išskirtines cerkvių vietas.

Kava-kakava.png

APIE KAVĄ, KAKAVĄ IR ŠOKOLADĄ

„Šis šėtoniškas gėrimas pernelyg nuostabus, kad jį paliktume vien tik bedieviams. Mes privalome pašventinti kavą ir paversti ją krikščionišku gėrimu“ – pasak legendos, sušuko popiežius Klemensas VIII, pirmą kartą paragavęs kavos. Ir nors kalbėta, jog nuo kavos moterų charakteris tampa neprognozuojamas, o vyrai praranda vyriškumą, jos mėgėjų tai nesustabdė ir šis Rytų šalių gėrimas ėmė plisti Europoje. Į mūsų kraštus kava atkeliavo 1683 metais, kuomet rugsėjo 12 dieną laimėjęs mūšį su turkais ATR valdovas Jonas Sobieskis iš jų atėmė didžiules kavos pupelių atsargas. Ši ekskursija - odė kavos pupelei, šokoladui ir kakavai. Jos metu sužinosite, kur Vilniuje atsirado pirmosios kavinės, išgirsite, kokią kavą mėgo vilniečiai, aplankysime ir išgirsime istorijų apie senąsias šokoladines, desertines, parduotuves.

Liut_edited.png

LIUTERIO IR KALVINO VILNIUS

Evangelikai liuteronai ir evangelikai reformatai (kalvinistai) – tai dvi iš devynių tradicinių Lietuvos religijų, jau nuo XVI amžiaus išpažįstamų mūsų šalyje. Pirmieji protestantai Vilniuje buvo iš Vakarų Europos atvykę pirkliai ir amatininkai bei ten mokslus baigę ir Reformacijos dvasią perėmę Lietuvos didikų sūnūs. Neilgai trukus Vilniuje jau veikė protestantiška mokykla, duris atvėrė ne vieni maldos namai, augo tikinčiųjų gretos, imtos spausdinti knygos… Ir nors šiandien liuteronų ir kalvinistų bendruomenės nėra gausios, jų indėlis į Lietuvos kultūrą išties ženklus. Šios ekskursijos metu sužinosite, kur Vilniuje buvo ir kur yra protestantų bažnyčios bei kapinės, kokie konfliktai dėl religinių skirtumų kildavo mieste, suskaičiuosime ne vieną Lietuvos raštijai svarbaus protestanto pavardę, įamžintą Literatų gatvėje, aplankysime skulptūrą M. Liuteriui ir apžiūrėsime būsimo paminklo Reformacijai vietą.

Gynybine siena.jpg

APLINK GYNYBINĘ MIESTO SIENĄ

Gynybinės miesto sienos juosė daugelio viduramžių Europos miestų mūrus jau nuo XII amžiaus, tuo tarpu vilniečiai nematė jokio reikalo jos staytis iki pat XVI amžiaus pradžios. Kodėl gi jie delsė? Kiek metų truko šios statybos ir kas buvo už jas atsakingas? Kodėl eisenoje, žymint būsimosios gynybinės sienos perimetrą, dalyvavo ir Vilniaus vyskupas bei ką jis užkasė būsimų vartų vietose? Galiausiai, kas ir kodėl šią sieną sugriovė? Šiandien jos mūrų Vilniuje beliko fragmentai, kuriuos atpažinti gali tik įgudusi ir itin atidi akis ir, žinoma, garsieji šventieji vartai, kurie, beje, Aušros vardu pavadinti išties neseniai. Kalbėsime ir apie pavojus, laukusius už miesto vartų, bei pabaisas, gyvenusias miesto gynybinių tunelių labirinte, ir visa tai – trijų kilometrų maršrute palei Vilniaus gynybinę sieną.

VU.png

ATRADIMAI, IŠRADIMAI IR MOKSLAI VILNIUJE

Nuo XVIII a. pabaigos mūsų universitete vis daugiau dėmesio imama skirti gamtos mokslams: dėstyti kviečiami mokslininkai iš visos Europos, rengiamos eksperimentinės fizikos popietės visuomenei, didikai skiria lėšų moderniausiems prietaisams įsigyti… Visa tai greitai subrandina saldžius mokslo vaisius – žvaigždėto dangaus skliaute atsiranda su Lietuva siejamų pavadinimų, tikslėja žemėlapių kontūrai, laboratorijose atrandami cheminiai elementai, spaustuvių presai nepaliaujamai dirba, o studentų galvose verda tiek idėjų, kad kai kurių jų neapsikentę miestiečiai net ir skundus ima rašyti. Beje, profesoriai taip pat ne šventieji – vienas šalia savo namų randa jam paliktą vaikutį, kito žmona daro gėdą profesoriui leisdama laiką su „mėgiamais asmenimis“, trečias supykdo net paties generalgubernatoriaus žmoną! Būta visko, tad pastudijuokime Vilniaus mokslo dėmenis, dalis, ar sluoksnius – ir tuos saldžius, ir tuos karčius.

Masonai.jpg

MASONŲ GYVENIMAI, SIMBOLIAI IR PASLAPTYS

Tikėta, kad jie saugo paslaptį, kurios jokiomis aplinkybėmis atskleisti negalima. Kalbėta, kad jie bendradarbiauja su pačiu velniu, o jų įtaka prasiskverbia į pačias galingiausias ir svarbiausias pasaulio institucijas. Laisvųjų mūrininkų – masonų – brolija ir šiandien garsiai apie save nekalba. Vis dėlto žinoma, jog ložių Vilniuje būta jau XVIII amžiuje, o joms priklausę garsūs vyrai visais laikais buvo žmonės, kūrę ir stiprinę Lietuvą – didikai, universiteto profesoriai, Nepriklausomybės akto signatarai, gydytojai, architektai, teisininkai ir net kunigai. Ši ekskursija – tai pažintis su masonų ložių istorija bei žymiųjų Vilniaus laisvųjų mūrininkų gyvenimais, jų nuveiktais darbais. Užsuksime į buvusios masonų šventyklos kiemą, atidžiai pažvelgsime į miesto pastatų fasadus, ieškodami juose paslėptų ženklų, išgirsite, kur Vilniuje galima pavartyti masoniškų knygų ir išvysti gausiai paslaptingais simboliais dekoruotų brolijos ritualinių reikmenų.

Gary.png

SENOJO VILNIAUS MEILĖS ISTORIJOS

Taip kaip ir šiandien, taip ir prieš šimtą, du, ar penkis šimtus metų Vilniaus žmones „ištikdavo“ meilė. Ji susukdavo jiems galvas taip, kad įsimylėjeliai imdavo valgyti ne tik vyšnias su kauliukais bei sliekus, bet ir kaliošus, konkurentus kviesdavo į mirtinas dvikovas, rašė mylimosioms eiles, rengė koncertus, o įsimylėjusio, tačiau nemylimo vyro draugiją iškeisdavo į beždžionėlės. Vilnius matė meilių, vos nesukėlusių karo, tačiau matė ir tokių, kurios tuos karus sustabdė. Gražuolės vilnietės kadaise apsuko galvas ne vienam galingam ir įtakingam vyrui, ne vienas iš jų dėl tos meilės (dažnai uždraustos) nemažai paaukojo. Vos prieš keletą metų Vilniuje atsirado paminkas Amžinai meilei – būtinai sužinosite, kas ir ką mylėti amžinai tokiu būdu pasižadėjo. Vilniuje net šv. Valentino pėdsakų turime! Ši ekskursija – tai istorijos žmonių, kurių pilvuose plazdėjo drugeliai.

Vilniaus moterys.png

VILNIAUS MOTERYS: NE MŪZOS, O KŪRĖJOS

Klementina, Julija, Faustina, Marija, Judita, Uršulė, Fania, Ona, Emilija, Klara, Elžbieta, Marija Liudvika... – tai Vilniaus moterys, kurios tikrai žinojo, ko nori. Kūrybos ir laisvės, valdžios ir įtakos, Dievo palaimos ir meilės artimui, vakarėlių ir puotų, aistros, šeimos, karjeros, mokslo, pergalių, gerovės savo tautai, pokyčių visuomenėje – jos visos sprendė, rinkosi ir veikė pačios. Vienoms jų Vilnius buvo gimtas miestas, kitoms – tik tarpinė stotelė, vienoms svetingas, stebuklingas, kitoms – atžagarus ir šaltas pasirodė, vienų pavardėmis šiandien mieste vadinas gatvės, namus pažymi atminimo lentos, kitų gal net vardus pamiršęs dažnas. Ši ekskursija apie skirtingų epochų ir likimų moteris, kurios kadais skubėjo Vilniaus grindiniu, o jų darbai, kūryba ir idėjos lig šiol išliko miesto atminty.

Suaugusiems.png

APIE SEKSĄ, SANTUOKĄ IR MORALĘ

Seksas ir santuoka. Meilė? Nebūtinai! O moralė? Hmm… na, gal kartais. Tai ekskursija ne apie poetų apdainuotas gražiausias meilės istorijas, tai kur kas pikantiškesnių istorijų pluoštelis. Apkalbėsime karalių ir kunigaikščių lovos reikalus, didikų santuokas, paprastų miestelėnų dramas, skaičiuosime svetimas santuokines ir nesantuokines aferas, venerines ligas, legalius ir „nelegalius” vaikus, vyrų meilužes ir moterų „santuokos pagalbininkus”. Sužinosite, kuriose Vilniaus gatvėse klientų laukė merginos, kuriose kavinėse flirtuoti mėgo miesto elitas, išgirsite, kokį įspūdingą erotišką radinį archeologai neseniai iškasė buvusių Vyskupų rūmų kieme, o paklausius, ką savo dienoraštyje rašė Mykolas Romeris, jums pasišiauš plaukai. Bus ir svetimų paklodžių skalbimo viešai, ir lietuvių liaudies erotikos bei meilės magijos ir, žinoma, daug daug juoko. Dėl ekskursijos temos pikantiškumo siūlome į ją eiti tik labai nerimtai nusiteikusiems suaugusiems.

Pozemiai.png

SOSTINĖ PO ŽEME

Paprastai ekskursijos metu vis kviečiame pažvelgti aukštyn –  į elegantiškus barokinių bažnyčių bokštus, kažkur aukštai tupinčius angelus, į smailes puošiančias vėtrunges, tačiau šį kartą leisimės žemyn. Ar kasdien skubėdami Vilniaus gatvėmis susimąstote, kas slypi po žeme: kaip giliai galime nusileisti ir kaip toli nužingsniuoti? Šaligatvių plytelės ir pastatų grindų lentos Vilniuje slepia atskirą pasaulį - ten trykšta stebuklingi šaltiniai, amžinojo poilsio atgulusios karalienės ir karaliai, prabangias puotas primena dabar jau ištuštėję didikų rūmų vyno ir kitų gėrybių rūsiai. Grindinio akmenys slepia ir senąjį nuotekų kolektorių, kurio labirintais iš požeminių slėptuvių bėgdami gelbėjosi žmonės per karą, o Rotušės rūsių kalėjime kažkada savo žiaurų darbą dirbo budelis. Ekskursijos metu aplankome 4 – 5 rūsius. Visada nusileidžiame į Katedros požemius, kiti objektai – kintantys.

Vilniaus kvapai.png

VILNIAUS KVAPAI

Senasis Vilnius turėjo savo kvapų puokštę. Ir tie kvapai praeiviui iš karto pasufleruodavo, kas vyksta aplink, ką veikia čia gyvenantys ar dirbantys žmonės: štai aplink bažnyčias ir jų viduje kvepėdavo tikro vaško žvakės, mira ir smilkalai, tuo tarpu kai kurios gatvės skleidė išdirbamos odos, skerdienos, arbatos, muilo, silkių kvapus. Buvo metas, kai mieste tvyrojo net lavonų tvaikas. Atėjus šalčiams pasklisdavo kūrenamų malkų ir anglių kvapai – šaltos žiemos vakarais juos vis dar pagauna mūsų nosys, vaikštant po Senamiestį, tiesa? Buvo vietų, kurios kvepėjo gėlėmis, kepta chala ir beigeliais. Bet buvo aikščių, kur rinkosi vežikai, tad nosį ten raitė arklių mėšlo smarvė. Šiandien daugelio šių kvapų Vilniuje nebėra, tačiau yra vis dar juos primenančios vietos, kurias kviečiu aplankyti ir šias kvapų istorijas pažinti.

Literatu.png

VILNIUS KNYGOSE

Literatūros kūriniuose vis dar gyvena senasis Vilnius – jo akmeniniu grindiniu rieda karietų ratai, aikštėse kyla riaušės, o už vienuolynų sienų dedasi neįtikėtini dalykai, jo gatvėse kraujuoja karo paliktos žaizdos, prie parduotuvių stovi ilgiausios žmonių eilės, o kiemuose žaidžia vaikai, dar nepažinę ekranų, jo bažnyčios virtusios sandėliais, o varpinės bokštas vienam rašytojui primena… Hmm… Pasakysiu, kai būsime netoliese. Tai pasivaikščiojimas po Vilniaus vietas, apie kurias rašė rašytojai, poetai, filosofai. Vieni jų mieste buvo savi, kiti – tik trumpam užsukę popieriuje fiksavo, koks miestas juos pasitiko. Nesijaudinkite, jums nieko nereikia perskaityti iš anksto, tačiau įspėju, jog ši ekskursija turi ir šalutinį poveikį – nenugalimą norą po jos užsukti knygynan.

Vėlyvoji_edited.jpg

VĖLYVOJI EKSKURSIJA: BURTAI IR ŽODŽIAI VILNIUJE

Tamsos šydui ėmus leistis ant Vilniaus mūrų, eikime pasiklausyti ypatingų žodžių, ištartų Vilniui ir Vilniuje. Pažinsime ir tuos amžiams išlikusius žodžius ištarusius žmones. Vieni jų buvo poetai, kiti rašytojai, treti talentingi pasakotojai, o gal net ir magai. Vieniems jų Vilniaus mūrai ir gatvių akmenys priminė Šventojo Rašto ženklus, kitiems ramybę teikė bažnyčių bokštų smailės, treti gi mėgo šmirinėt kiemais, klausytis šnabždesių, stebėt ir atsimint, kad niekas neliktų užmiršta. Šis pasivaikščiojimas – tai pažintis su tekstais apie Vilnių, gyvenantį legendose, senuose prisiminimuose, keistose istorijose, eilėraščiuose, dainose ir net burtažodžiuose. Tai pasivaikščiojimas, kai miestiečių languose jau ima žiebtis šviesos, kai pastatų sienos, atrodytų, nusidažo kita spalva, kai pasimato tamsos per dieną laukę šešėliai, kai ištartus žodžius palyti aidas.

Legendos ir paslaptys.png

VILNIAUS LEGENDOS IR PASLAPTYS

Kiekvienas miestas turi istorijų, kurių tikrumo patvirtinti nepavyktų jokiais įrodymais ar dokumentais, tačiau vis dėlto jos nepasimiršta šimtmečiais. Miestiečiai jas saugo ir neleidžia nugrimzti praeitin pasakodami jas ne tik savo vaikams, bet ir į miestą pirmą kartą atvykusiems svečiams. Tos istorijos pernelyg svarbios, kad būtų užmirštos. Šio pasivaikščiojimo metu prisiminsime Vilniaus legendas ir mitus: paslaptingą kunigaikštį Šventaragį, kurio slėnyje į Dausas būdavo palydimi mirę valdovai, bebaimį juodosios magijos žinovą poną Tvardauską, ramybės nerandančias šmėklas bažnyčių rūsiuose, liūdnai pagarsėjusį Jogailaičių prakeiksmą Katedroje ir dar daugelį kitų. Aplankysime juoduosius Vilniaus angelus, sužinosite, kur Vilniuje tūno senovės Graikijos pabaisa Minotauras, o kur lietuviškojo Bazilisko irštva, užsuksime ir pas miškų bei laukų deivę Medeinę.  Be visų šių istorijų Vilnius būtų ne Vilnius.

Bernardinai.png

SENIEJI VILNIAUS SODAI

Tai ko gero pati spalvingiausia ir kvapniausia mūsų vasariškoji ekskursija mieste, į kurią jus lydės gamtininkė Edita Medeina. Ar galite tuo patikėti, bet Vilniaus vienuolynų, Valdovų rūmų ir universiteto istorija neatsiejama nuo sodų! Vienuolių Bernardinų sodas kvepėjo jų augintom vaistinėms žolelėm, tuo tarpu rūmuose šeimininkavusi italė karalienė Bona pageidavo jai pietų kraštus primenančių augalų, o universitete, atidarius Medicinos fakultetą, susirūpinta ir botanikos mokslo pažanga Vilniuje, tad iš užsienio pasikviesti vieni garsiausių to meto gamtininkų, ėmėsi jo steigimo ir puoselėjimo. Tačiau kaip visada, dramų, pykčių ir juokingų nutikimų neišvengta net gėlelių ir žolelių apsuptyje! Išmoksite pastebėti retus ir išskirtinius augalus, vabzdžius bei paukščius, gyvenančius pačiame Vilniaus centre, kai kurie jų net įrašyti į Raudonąją knygą!

Seivamedis.png

NAUDINGI IR NUODINGI AUGALAI VILNIAUS KALVOSE

Kur dar rasite sostinę, kurioje net du regioniniai parkai, rezervatas ir (dėmesio!) net 13 draustinių! Mūsų miesto lopšys – Kalnų parko teritorija, kur senovėje stovėjo medinė pilis ir buvo įsikūręs Kreivasis miestas. Ten ir šiandien kartais vis dar skamba senosios dainos, ant vieno iš kalnų rūksta aukuras seniesiems dievams, o nuo kito atsiveria kvapą gniaužianti Vilniaus panorama. Tuo tarpu nusileidę į papėdę, patenkame į Bernardinų sodą – kažkada buvusį vieną turtingiausių botanikos sodų Europoje. Gamta Vilniuje visada šalia. Jos nereikia ieškoti „už miesto“. Tereikia ją pastebėti. Kopdami miesto centre stūksančiais kalnais ir vaikščiodami parke, mokysimės pažinti augalus, sužinoti jų naudingas vaistines ir pavojingas nuodingąsias savybes, suprasime, kodėl kalvos, upės, miškai, parkai net pelkės ir raistai anksčiau buvo tokie svarbūs ne tik gamtos prieglobsčio ir poilsio ten ieškantiems, bet ir maistui ar sveikatai.

Sokanti ekskursija.png

ŠOKANTI EKSKURSIJA

Šokis gali būti labai iškalbingas: judesiu išreiškiamas ne tik jausmas, bet ir mintys, ketinimai, norai, atsispindi kostiumų mados, visuomenės pažanga ir net istorinis kontekstas – ligos, karai, žmonių darbai! Šioje kelionėje per epochas šokio žingsniu jus lydės gidė Anna, kuri yra ne tik puiki pasakotoja, bet ir profesionali šokėja. Ekskursijos metu judėsime nedideliu lanku aplink Vilniaus pilis, tačiau šioje istorinėje erdvėje atrasime, užsuksime bei pažinsime ir viduramžių gotikinį, ir renesansinį, ir barokinį, ir klasicistinį Vilnių. Taip, ekskursijoje kviesime pajudėti ir jus, vien klausytis šį kartą neužteks, nes mokysimės skirtingų epochų šokių (bus tikrai nesunku, o labai smagu!) ir šifruosime, kokias žinutes iš praeities mums siunčia senųjų šokių žingsneliai bei kūnų, rankų judesiai, ką gi jie liudija apie juos kūrusius bei šokusius žmones, kokias istorijas pasakoja. Klausysimės istorinės muzikos, pažinsime senuosius muzikos instrumentus, sužinosite, kokie garsūs šokėjai lankėsi mūsų kraštuose ir ką dar be šokių jie čia veikė.

VIENO OBJEKTO EKSKURSIJOS

VU_Repsio.png

VILNIAUS UNIVERSITETAS: IŠ ČIA KYLAME Į ŽVAIGŽDES!

Prieš 450 metų vienuoliai jėzuitai, atvykę į Vilnių ir apžiūrėję vyskupo jiems nupirktus rūmus, džiaugėsi: treti pagal grožį mieste! Šiandien senojo Vilniaus universiteto ansamblio kiemelių labirintas iš pradžių paklaidina kiekvieną, įžengusį ten pirmą kartą, bet greitai ima vertis šimtmečių senumo durys, kurių slenksčius mindė garsiausi Lietuvos mokslo, kultūros ir meno žmonės. Už kokius nusižengimus studentai buvo siunčiami į karcerį? Kodėl gatvė, einanti šalia universiteto, kadaise būdavo grindžiama medinėmis trinkelėmis? Kiek knygų iš garsiosios karaliaus Žygimanto Augusto bibliotekos, testamentu užrašytos universitetui, ją iš tiesų pasiekė? Kiek Jonų telpa šv. Jonų bažnyčioje? Kieno kapas, papuoštas gražiausiu sarkofagu, yra Filologijos fakultete? O kur dar observatorijos mūrus puošiantys zodiako ženklai, mitinis senovės lietuvių pasaulis žemaskliautėje Aisčių menėje ir amžinos fizikų meilės filologėms įrodymas – paminklas meilei.

Valdovu rumai.png

VALDOVŲ RŪMAI

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atstatymas be jokios abejonės buvo vienas brangiausių, įdomiausių ir kontraversiškiausių nepriklausomos Lietuvos projektų kultūros srityje. Kiek juose autentikos ir kiek interpretacijų, remiantis istoriniais šaltiniais bei analogijomis kitose šalyse? Ką šiandien mums reiškia Valdovų rūmai, stebinantys įspūdinga archeologinių radinių gausa, kasmet besipildančia unikalia antikvarinių meno kūrinių kolekcija, tūkstančius sutraukiančiomis laikinosiomis parodomis, įdomiausiomis viešomis paskaitomis ir koncertais. Be gido rūmuose išties susisuka galva nuo jų erdvių, eksponatų, skirtingų maršrutų ir juose pristatomų temų galybės – tad leiskite jus palydėti. Išgirsite apie viduramžių riterius ir vienuolius, apie renesanso madas ir skonius, apie baroko operą ir valdovų kovas dėl sosto.

Katedra_koplycia.png

ARKIKATEDRA BAZILIKA: KRIPTOS IR KOPLYČIOS

Mes, gyvenantys arba dažnai būnantys Vilniuje, esame taip apsipratę su miesto centre stovinčia katalikų Katedra, kad retai kam bekyla klausimas, koks yra pilnas šios šventovės pavadinimas, ką vaizduoja jos fasado skulptūros ar kokios koplyčios yra viduje. Ar žinote, ką šių dienų istorikai ir archeologai atsako į klausimą apie Perkūno šventyklą, kuri, anot legendų, anksčiau stovėjo Katedros vietoje? Kodėl mūsų Katedra buvo perstatoma tokią daugybę kartų – jos gotikinį raudonų plytų mūrą keitė renesansinis, o šį barokinis – šventovė tada turėjusi du bokštus, tuo tarpu šiandien Katedra simetriško ir tobulo klasicizmo pavyzdys. Kaip ir kada joje žuvo šeši kunigai? Ar atrastas Vytauto Didžiojo kapas? Kur Katedroje galima išvysti ne tik šunį su kate, bet ir dramblį su stručiu. O kur dar paslaptingos neįkainojamo lobyno istorijos, laidojimo kriptos, karališkasis mauzoliejus ir šiurpą keliantis prakeiksmas, užrašytas ant vienos iš koplyčių sienų.

Cerkve_edited.jpg

STAČIATIKIŲ KATEDRA

Ar žinote, kad Vilniuje yra ne viena, o net trys katedros? Katalikų katedrą parodytume ko gero visi, Lietuvos evengelikų liuteronų katedros reikia ieškoti Vokiečių gatvėje, o didinga ir balta, netoli tiltelio į Užupį stovinti - tai Skaisčiausiosios Dievo Motinos ėmimo į dangų stačiatikių katedra. Ši šventovė mena kunigaikščio Algirdo laikus, kuomet jo stačiatikės žmonos dar pagoniškame Vilniuje ėmė rūpintis Rytų krikščionybės sklaida. Apsilankę vienoje seniausių Lietuvos šventovių uosime smilkalus ir vašką, leisimės į jos rūsius bei kilsime ant stogo, kur liesime įšilusius varpus, klausysime jų skambesio, o sustoję ties ikonostasu skaitysime ikonas. Tikima, kad jų stebuklinga galia padeda pasveikti, atsikratyti priklausomybių, susilaukti vaikelio, saugo ir globoja beimeldžiantįjį. Pamatysite ir kur ikonos kuriamos. Ekskursijos trukmė -  1 valanda.

Sinagoga.png

VILNIAUS CHORALINĖ SINAGOGA

Prieš Antrąjį Pasaulinį karą Lietuvoje buvo apie 600 sinagogų, kurių apie 70 pastatų mūsų miestuose ir miesteliuose išliko iki šių dienų, deja, hebrajiškos maldos ir giesmės tebeskamba tik dviejose iš jų – Vilniuje ir Kaune. Kviečiame pažinti kažkada gausios Lietuvos žydų bendruomenės maldos namus. Sužinosite, kodėl sinagogos jokiu būdu negalima vadinti šventykla, kokie reikalavimai keliami sinagogų statyboms ir ar visuomet pavykdavo juos išpildyti, gyvenant toli nuo Šventosios žemės. Išvysite, kokie elementai yra būtini žydų maldos namams ir išgirsite, kodėl juose griežtai draudžiami paveikslai, ikonos bei skulptūros, vaizduojančios žmogų. Susipažinsime su pagrindiniais judaizmo simboliais, puošiančiais maldos namų interjerą. Papasakosim ir apie sinagogą stačiusius žmones, ir apie bendruomenę, kuri joje melstis ir šventes švęsti renkasi šiandien.

Petro Povilo.jpg

ŠV. PETRO IR POVILO BAŽNYČIA

Ši legendinės meilės deivės Mildos šventyklos vietoje pastatyta ir šiandien Vilniaus „Baroko perlu“ vadinama bažnyčia nuolat puikuojasi gražiausių pasaulio bažnyčių sąrašuose. Ir išties, žengus žingsnį per šventovės fundatoriaus kapą ties įėjimo slenksčiu ir užėjus į vidų, skliautuose baltu stiuku sustingęs teatras užima kvapą: muzikuojantys angelai ir karo demonai, šventieji ir nusidėjėliai, mėnulis ir saulė, kariuomenės būgnai, maro šmėklos, drambliai, delfinai, drakonai, gyvatės... – visų neišvardinsi ir nesužiūrėsi, tuo tarpu pats būsi sekamas daugiau nei 2000 jų akių porų. Kiekviena skulptūra ten pasakoja savo istoriją – kartais kančios, o kartais ir meilės, simbolių ir ženklų ten tiek daug, kad vos spėsime juos šifruoti. Ekskursija yra 1,5 valandos trukmės arba ilgesnė – lankantis ir Saulės kapinėse.

Visi sventi.JPG

VISŲ ŠVENTŲJŲ BAŽNYČIA

Ties dabartinių Rūdninkų ir Pylimo gatvių sankryža senovėje stovėjo bene svarbiausi gynybinės Vilniaus miesto sienos vartai - Rūdninkų. Pro juos iškeliavus, laukdavo ilgos pavojingos kelionės, tad neprošal būdavo suspėti prieš kelionę ir pasimelsti, taigi pirmoje 17 amžiaus pusėje šalia vartų buvo pastatyta Visų Šventųjų bažnyčia. Joje šventųjų telpa išties daug, nemažai ten šiandien telpa ir mūsų – gal kiek mažiau šventų, bet tikrai smalsių. Kviečiame susipažinti su šia be galo spalvinga barokine bažnyčia, sužinoti, ką reiškia joje esantys simboliai ir kodėl kai kurių paveikslų viduryje žiojėja skylės, ko gi reikia, kad po mirties žmogus būtų paskelbtas šventuoju, kaip nepasimesti ir atpažinti šventuosius paveiksluose bei skulptūros, kada į kurį šventąjį kreiptis užtarimo arba pagalbos. Butinai išduosime, kurie šventieji rūpinasi meilės reikalais, patikėkite, vienas šv. Valentinas tikrai nesuspėtų be pagalbininkų. Ekskursijos trukmė -  1 valanda.

PROGINĖS EKSKURSIJOS

Mamos dienos eksk.png

APIE MEILĘ, KURI NESIBAIGIA (ekskursija Motinos dienai)

Susitikę kalbėsime apie meilę. Bet ne apie tą aistringą, kuri sukelia karus ir, sako, trunka trejus metus, o apie tą kitą, kuri gydo žaizdas, saugo ir niekada nesibaigia. Tai motinos meilė vaikui, tai gerumas ir rūpestis silpnesniu, tai tyliai ir kantriai daryti geri darbai Vilniuje. Kur meldžiasi vaikelio negalinčios susilaukti moterys? O kur priklaupti gimus ankstukui? Kuo vardu buvo vilnietė motina, kurios begalinė meilė sūnui nugulė į bestseleriu tapusią jo autobiografinę knygą? Kas ir kaip Vilniuje rūpinosi vargšais, ligoniais, našlaičiais. Motinystės institutas, organizacija „Pieno lašas“, Labdarių draugija – visa tai senųjų vilniečių darbai, kurių dėka meilės mieste tikrai buvo daugiau. Na, o kad būtų smagiau bei praktiškai naudingiau, prisiminsime ir lietuvių liaudies patarimus gimdyvėms bei žydžių motinų vaikų auklėjimo ypatumus.

Karta pries kaledas.png

KARTĄ PRIEŠ (PER/PO) KALĖDAS (žiemos švenčių laikotarpiu)

Jau ne vienerius metus kalėdinio Vilniaus vaizdai apskrieja pasaulio žiniasklaidą. O mes patys, ar tikrai jame pastebėjome ir atradome viską? Lažinkimės, jog ne. Ateikite į šią ekskursiją su šeima arba padovanokite kelionę po šventinį Vilnių savo draugams ar kolegoms – kartu patirti įspūdžiai suartina. Savo ruoštu mes garantuojame jums šventinę nuotaiką ir pažadame, kad išgirstas istorijas susitikę minėsite iki Velykų. Keliaudami išpuošto miesto gatvėmis pamatysite ir išgirsite, kaip švęsdavo senieji vilniečiai, kur vykdavo prašmatniausi šventiniai karnavalai, kas ir kokia proga Vilniuje pakėlė pirmąją šampano taurę, ką krikščioniškų švenčių šurmulyje veikė Vilniaus žydai, kada į sostinę atkeliavo pirmoji Kalėdų eglutė. Papasakosime, kaip čia nutiko, kad šventasis Mikalojus pavirto Kalėdų seneliu. Sužinosite kalėdinių prakartėlių kilmės istoriją bei kuo Kalėdų šventei nusipelnė karalienė Viktorija.

Uzupis_ziema.png

UŽUPIO ŽIEMINĖS ISTORIJOS

Dar viena ekskursija, skirta šventiniam periodui – apie žiemos istorijas Užupyje. Vienas iš Užupio konstitucijos straipsnių skelbia teisę į karštą vandenį, šildymą žiemos metu ir čerpių stogą – vadinasi, apie žiemą galvojama rimtai. Ši gretima respublika turi savitą švenčių kalendorių: Nauji metai ateina pavasarį, eglutė puošiama vėliau, nei kitose Lietuvos vietose, o kartą Kalėdų senelis iš pačios Laplandijos atvyko spalio mėnesį. Užupyje vykdavo nepaprasti karnavalai, kuriems ruošdavosi garsiausi miesto dailininkai, čia gyvena stebuklingi katinai, naują pradžią pranašauja angelai, o iki karo žydai savo languose statydavo aštuonšakes žvakes. Žieminės istorijos apie Užupį bus kitokios, nei vasarinės: daugiau dūmų ir ugnies, karšto alaus ir paršelių, ledo ir potvynių, haiku žiemai ir savigarbai.