MIESTO ISTORIJŲ MOKYKLOS LEKTORIAI

Miesto istorijų mokyklos lektoriai - tai unikali profesionalų komanda, kurių paskaitų klausytis įdomu, naudinga ir paprasta ne tik specialistui, bet ir tiesiog besidominčiam.

Erika Meskauskiene

Istorikė, Vilniaus universiteto istorijos ir VDU humanitarinių mokslų magistrė, kuriai istorija yra ne vien praeities įvykių nagrinėjimas, bet ir instrumentas, padedantis suprasti šių dienų reiškinius. Jos mokslinių interesų sritis – nacionalizmo ideologijos raida mūsų šalyje.

Erika turi didelę dėstytojos darbo patirtį: šiuo metu ji dėsto istoriją ir politologiją Šiuolaikinės mokyklos centre, taip pat skaito Lietuvos, Europos bei Vilniaus istorijos paskaitas suaugusiems, veda istorines ekskursijas po Vilnių ir Kauną.

 

Kursų metu Erika įdomiai, patraukliai ir suprantamai dėstys Lietuvos istorijos kursą, ves mokomąsias ekskursijas, atsakys į jums kilusius klausimus. Visi, klausę šios dėstytojos istorijos paskaitų, vienbalsiai pripažįsta, jog po jų vien mintis, kad istorija yra nuobodu – atrodo šventvagiška!

ERIKA MEŠKAUSKIENĖ

Antanas Kairys.jpg

Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras, psichologas, daugelio tarptautinių konferencijų dalyvis, mokslinių straipsnių ir knygų autorius. Jo mokslinių tyrinėjimų sritys: socialinė ir asmenybės psichologija, evoliucinė psichologija, žiniasklaidos ir interneto psichologija. Prieš keletą metų Antanas Kairys buvo išrinktas geriausiu Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoju. Jo skaitomos paskaitos yra ypač mėgiamos studentų, o profesionalus akademinis turinys pateikiamas aiškiai, sistemiškai, iliustruojant pavyzdžiais, neretai ir su gero humoro prieskoniu.

 

Šis glaustas socialinės ir bendravimo psichologijos kursas orientuotas į praktinį įgytų žinių taikymą: bus nagrinėjama, kokie psichologiniai procesai veikia, kai bendraujame su kitais žmonėmis, kokios galimos klaidos, konfliktinės situacijos, kaip jas spręsti, kaip bendravimo situacijos priklauso nuo asmenybės.

ANTANAS KAIRYS

Juozapas%20Blaziunas_edited.jpg

Menotyros mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas, Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius. Akivaizdu, jog Juozapo Blažiūno interesų ir veiklos sritys kultūros bei menotyros baruose ypač plataus mąsto: nuo dalyvavimo archeologiniuose kasinėjimuose iki meno kūrinių restauravimo, nuo viešų paskaitų iki pranešimų konferencijose skaitymo, nuo diskusijų ir seminarų rengimo iki parodų organizavimo bei kuravimo, nuo mokslinių straipsnių rašymo iki dalyvavimo tarptautiniuose projektuose ir stažuotėse.

 

Visa šia patirtimi, žiniomis ir menotyros srities subtilybėmis su jums pasidalinti pasirengęs Juozapas Blažiūnas 2017 metais buvo išrinktas geriausiu Vilniaus universiteto dėstytoju. Jo paskaitų dėka meno pasaulis jums atvers ne tik savo pagrindines – paradines – duris, bet pakvies ir į jo slaptus koridorius.

JUOZAPAS BLAŽIŪNAS

Leila_edited.jpg

Leila tapybos studijas baigė Vilniaus dailės akademijoje. Šiuo metu ji gyvena, dirba ir kuria Londone. Buvusi įtakingo lietuvių kilmės amerikiečių dailininko, profesoriaus Kęstučio Zapkaus studentė, menininkų grupės „Geros  Blogybės“ narė, įvairių parodų ir projektų dalyvė Leila Džeiran Šukiur 1994 metais buvo išrinkta ir Lietuvos tarpdisciplininių kūrėjų sąjungos „Metastudija“ prezidente. Dabar drąsiai save vadinanti londoniete Leila neseniai įgijo aukščiausios kategorijos „Blue Badge“ („Mėlynojo Ženkliuko“) gidų kvalifikaciją.  Ji – pirmoji šį prestižinį ženkliuką seginti, lietuviškai kalbanti gidė pasaulyje. Leila priklauso tokioms profesionalius gidus vienijančioms organizacijoms kaip ITG (Institute of Tourist Guiding), British Guild of Tourist Guides ir APTG (Associacion of Professional Tourist Guides). 

Savo paskaitose dalindamasi informacija apie tai, kaip būti aukščiausios klasės gidu, ji remsis metodologija, naudojama Didžiosios Britanijos „Mėlynojo Ženkliuko“ kvalifikacijos kurse. Be to, Leila Džeiran Šukiur žada pasidalinti ne tik savo gidavimo įspūdžiais, patirtimi bei naudingais patarimais, bet ir Londono gidų gyvenimo užkulisiais.

LEILA DŽEIRAN-ŠUKIUR

Sigita Maslauskaite Mazyliene.jpg

Vilniaus dailės akademijoje baigusi tapybos studijas, Sigita vėliau studijavo bažnytinį paveldą Romos Grigaliaus universitete, grįžusi į Lietuvą tapo Vilniaus arkivyskupijos menotyrininke, apgynė daktaro disertaciją, aktyviai bendradarbiavo steigiant Bažnytinio paveldo muziejų Vilniuje, kuriam dabar ir vadovauja. Dalyvavo daugelyje tarptautinių stažuočių. 2013 m. apdovanota valstybės stipendija kultūros ir meno kūrėjui, yra Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos dailės istorikų draugijos narė, Vilniaus universiteto dėstytoja.

Sigitos Maslauskaitės paskaitos – tai ne tik puikiai struktūruotos, aktualios, aiškiai pateikiamos, įdomios informacijos gausa, bet ir kelrodis, vedantis į tikrą ir gilų dailės kūrinių pažinimą. Būdama ne vien mokslininkė, bet ir tapytoja, subtiliai komentuodama gausiai rodomą ikonografinę medžiagą ir dėliodama svarbiausius akcentus, dėstytoja jums įduos raktą, kuriuo išmoksite atrakinti meno kūriniuose slypinčius simbolius, perskaityti juose užkoduotą informaciją ir kitąsyk žiūrėdami į paveikslą nustebsite, kiek daug jame matote.

SIGITA MASLAUSKAITĖ – MAŽYLIENĖ

Rimvydas Lauzikas.jpg

Humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas, Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros profesorius. Jo mokslinių interesų laukas ypač platus: nuo skaitmeninių technologijų naudojimo paveldui ir humanitariniams mokslams, paveldo informacijos ir komunikacijos iki maisto ir valgymo kultūros LDK. Rimvydas Laužikas yra daugelio mokslinių straipsnių, knygų, vadovėlių autorius, tarptautinių konferencijų dalyvis.

 

Šių kursų metu dėstytojas Rimvydas Laužikas kalbės apie kulinarinį Lietuvos didžiosios kunigaikštystės paveldą, jo ypatumus ir įdomybes, maisto ir gėrimų kultūrą, stalo tradicijas, valdovų ir bajorų virtuvę. Bus labai įdomu ir... skanu, kadangi po šio dėstytojo paskaitų jūsų požiūris į tai, ką patys galite nuveikti savo virtuvėje, pasikeis visam laikui, o prieš atsakydami į klausimą: „ko būtinai reikia paragauti atvykus į Lietuvą?“ - jūs gerai pagalvosite.

RIMVYDAS LAUŽIKAS

Marius_Čepulis.jpg

Vilniaus universiteto alumnas, zoologijos mokslų magistras, ornitologas, rašytojas, gamtos fotografas ir tinklaraščio „Čepulio fotoklajonės“ autorius arba tiesiog žmogus – sugrąžinęs gamtą nuo jos nutolusiems, miesto ir technologijų apsuptiems žmonėms.

 

Paskaitų metu Marius dalinsis istorijomis apie gamtą, gyvūnų pasaulį, jo mitus (ar pelėda išties tokia protinga, o kiškis toks bailus?) ir atskleis daugeliui nežinomų tiesų. Papasakos apie už kadro likusius nuotykius, apie tai, kiek pastangų ir specifinių žinių reikia, norint gauti galimybę iš arti stebėti gyvąją gamtą. Mariaus žinios apie Lietuvos florą ir fauną, saugomas šalies teritorijas, Lietuvos Raudonąją knygą papildytos jo fotomedžioklės metu patirtais nuotykiais ir netikėtais atradimais jus įtrauks taip, kad jau kitą dieną norėsite keliauti į mišką. Ne veltui Marius jo darbo gerbėjų yra vadinamas lietuviškuoju Indiana Džounsu, o jis pats save vadina žymiojo gamtininko Ričardo Kazlausko sekėju.

MARIUS ČEPULIS

Justina_edited.jpg

Prieš 17 metų, studentiškų atostogų metu, išbandytas ir įtraukęs gidės darbas pakoregavo net jos ateities studijų planus – baigusi lietuvių filologijos bakalaurą, Justina mokslus magistrantūroje tęsė jau Istorijos fakultete, po kurių sekė dar ir anglų filologijos studijos. Faktinis žinių apie šalies kalbą, istoriją, kultūrą, tradicijas bei žmones bagažas, derantis su asmeninėmis Justinos savybėmis - mokėjimu rinkti, sisteminti bei patraukliai, raiškiai ir aiškiai pateikti informaciją, suprasti ir prisitaikyti prie kliento poreikių, atliepti jo lūkesčius bei užtikrinti keliavimo ir lankomos šalies pažinimo malonumą – Justinos sritis.

 

Bendravimo ypatumai dirbant su didelėmis grupėmis arba individualiais klientais, darbas sekant iš anksto sudaryta programa arba improvizacija pagal kliento poreikius, ekskursijos laikantis griežtų protokolo reikalavimų vyriausybės institucijų svečiams arba užsakovo noras sukurti neformalaus bendravimo atmosferą, tradiciniai maršrutai arba specialios teminės ekskursijos – tai sritys, kurių subtilybėmis su jums pasidalins dėstytoja Justina. Gidų kursų metu Justina skaitys paskaitas apie praktinę gido darbo pusę, ves mokomąsias ekskursijas.

JUSTINA MEŠKAUSKIENĖ

Liudas Jovaisa_

Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, tęstinio leidinio „Bažnyčios istorijos studijos” vyr. redaktorius, knygų autorius ir sudarytojas.

Liudas Jovaiša Miesto istorijų mokykloje kvies geriau pažinti vienuolijas, jų istoriją Lietuvoje. Sužinosite, kada į mūsų šalį atvyko pirmieji vienuoliai ir ar labai svetingai mes juos sutikome, kur ir kokie ordinai ėmė kurtis Lietuvai priėmus krikščionybę, kurie vienuoliai rūpinosi žmonių sielų išganymu, o kuriems ne mažiau rūpėjo ir edukacija, kas įkūrė pirmąją špitolę, o kas už miesto sienų laidojo maro aukas, kuris vienuolynas buvo pats turtingiausias bei kokiomis papildomomis veiklomis užsiimdavo vienuoliai ir vienuolės – o būta jų įvairiausių – nuo aulaus bravorėlių iki žydaičių perauklėjimo katalikėmis! Ir, žinoma, pagaliau išgirsite atsakymą į klausimą: kodėl gi Vilniuje tiek daug bažnyčių?

LIUDAS JOVAIŠA

Eimantas Gudas

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Lietuvos istorijos instituto doktorantas, Valdovų rūmų muziejaus istorikas, parodų kuratorius bei lektorius.

 

Jo domėjimosi sritis - Lietuvos valdovų ir didikų šeimų genealogijos bei Lietuvos elitinės kultūros klausimai.


Miesto istorijų mokykloje Eimantas Gudas nepaprastai įdomiai ir gyvai leis pažinti žiemos karnavalus: sužinosite, kur ir kada gimė persirengėlių šventės, kaip ilgai jos trukdavo ir kokią reikšmę turėjo. Išgirsite, kokias keliais karnavalai pasiekė Lietuvą, kuo mėgdavo persirengti, kokius žaidimus žaisti Lietuvos didikai. Nustebsite, kokių nekuklių dalykų būta karnavalų metu, o galbūt ir patys susigundysite įsigyti ne vien medicininių, bet ir tų - tikrųjų – kaukių šiuo nepaprastu ir keistu metu!

EIMANTAS GUDAS

J.Verbickiene.jpg

Mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė, Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos valdybos pirmininkė, taip pat Atminties diplomų teikimo komisijos (prie Vilniaus universiteto rektoriaus) pirmininkė, kelių monografijų autorė/bendraautorė ir viena iš populiariosios LRT radio laidos „Džiazuojanti istorija“ vedėjų. Jurgitos Verbickienės mokslinių interesų sritis - Lietuvos nekrikščioniškų bendruomenių istorija ir paveldas, etniniai konfliktai bei LDK sociokultūrinė ir socioekonominė istorija.
 
Miesto istorijų mokyklos Kultūros paskaitų cikle profesorė J. Verbickienė skaitys paskaitą „Kodėl litvakai yra žydai su kokybės ženklu?“. Kalbėsime apie judaizmo ypatumus, aiškinsimės, kuo skiriasi aškenaziai nuo sefardų, jidiš nuo hebrajų kalbų, Tora nuo Talmudo; kuo ypatinga buvo Lietuvos žydų kultūrinė tradicija,  kodėl net ir šių dienų Izraelyje tebegyvuoja posakis – „elitas ateina iš Lietuvos“ ir ką reiškia būti litvaku.

JURGITA VERBICKIENĖ

Indrė.jpg

Humanitarinių mokslų daktarė, menotyrininkė, Vilniaus dailės akademijos lektorė, nekilnojamo kultūros paveldo specialistė, Miesto medinės architektūros muziejaus muziejininkė ir rinkinių tyrėja.

Indrės Užuotaitės paskaita užbaigs architektūros paskaitų kursą ir pristatys unikalią, bene labiausiai laikui, gamtos ir žmogaus poveikiui jautrią Lietuvos architektūros dalį – medinę statybą. Kadaise tai buvo labiausiai išplitusi statybų žaliava mūsų šalyje: nuo trobų, trobesių ir medinių bažnytėlių iki ažūrinių vilų miestuose bei medinių Lietuvos dvarų. O kur dar medinės šalies sinagogos, kurhauzai, paviljonai. Paskaitos metu Indrė Užuotaitė aptars medinės architektūros spektrą, atkreips jūsų dėmesį į vertingiausius tokios statybos elementus, jų išsaugojimo, atkūrimo galimybes. Patars, kuriose Lietuvos ir Vilniaus dalyse ieškoti šios unikalios, tačiau, deja, vis labiau nykstančios miestų medinės architektūros.

INDRĖ UŽUOTAITĖ

Birute Valeckaite.jpg

Birutė Valečkaitė baigė Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro ir Religijotyros magistro studijas Vilniaus universitete. 2014 m. pradėjusi vesti ekskursijas Vilniaus arkikatedros požemiuose, varpinėje ir Bažnytinio paveldo muziejuje čia dirba iki šiol, pastaruosius penkerius metus koordinuoja muziejaus projektus. Nuo 2019 m. yra Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto doktorantė ir tiria, ko gero, žymiausių viduramžių šventųjų šv. Dominyko ir šv. Pranciškaus ikonografiją Vilniaus pranciškonų ir dominikonų dailėje, asmenybės ir šventumo perteikimo dailės kūriniuose problematiką.


Miesto istorijų mokykloje Birutė Valečkaitė pristatys gotikos meno atsiradimą ir kaitą, jo ryšį su viduramžių visuomene ir to meto idėjomis: nuo abato Sugerio kurtos ir gintos šviesos teologijos iki plačiai įsitvirtinusio meno kaip „vargšų Biblijos“ supratimo, nuo pirmųjų gotikos kūrinių iki Lietuvoje išlikusių šios epochos atgarsių.
 

BIRUTĖ VALEČKAITĖ

78461671_10157788037894861_2886488743290

Vilniaus universitete žurnalistikos studijas baigusi Gabija istorijas žmonėms pasakoja ne žurnalų ar laikraščių puslapiuose, bet Vilniaus gatvėse. Jos istorijos – netikėtai atrastos arba specialiai ilgai ieškotos, išgirstos iš mieste gyvenusių žmonių ar perpasakotos jų draugų, vienos jų romantiškos ir vaikiškai naivios, o kitos skaudžios ir sukrečiančios, bet visos jos įdomios ir tikros, atgyjančios Gabijos ekskursijose.

Pasivaikščiojimo metu jos persipina su miesto erdve, pastatų detalėmis, gatvių grindiniu, šalies istorijos faktais ir netikėtai imamte užuosti tikruosius Vilniaus kvapus – liejamų žvakių, kepamų beigelių, išdirbamos odos, iš kaminų rūkstančių dūmų, išgirstame nutilusius garsus – tramvajaus ratų dundėjimą, procesijų giesmes, gatvės pardavėjų kvietimus užsukti... Gabijos ekskursijos tarsi geri istoriniai romanai – sudomina, įtraukia ir jų dalyvius priverčia su nekantrumu laukti vis naujų jų tomų. Šis jos sugebėjimas iš nebūties prikelti miesto istorijas tūkstančius vilniečių jau pavertė miesto tyrinėtojais, išmokė pastebėti ir suprasti Vilniaus tekstą.

Kaip gimsta ekskursija, nuo ko pradėti ir koks svarbiausias jos sėkmės kriterijus, kodėl svarbu pačiam tikėti tuo, ką pasakoji kitiems, kokį vaidmenį čia atlieka asmeninė patirtis, kaip atrasti ir išnaudoti savo stipriausias puses vedant ekskursiją – Gabija dalinsis šių kursų metu.

GABIJA LUNEVIČIŪTĖ