MIESTO ISTORIJŲ MOKYKLOS LEKTORIAI

Menotyrininkė, dailės istorikė  Lietuvos meno pažinimo centre TARTLE. Dovilė kuruoja parodas, teikia rekomendacijas TARTLE kolekcijos, kuri yra formuojama LDK paveldo pagrindu, plėtrai, taip pat tyrinėja tarpukario dailę, daug dėmesio skirdama kultūriniam ir socialiniam dailės kūrinių kontekstui.

Dar studijuodama Vilniaus dailės akademijoje, kur įgijo dailėtyros bakalauro bei dailės istorijos ir teorijos magistro laipsnį, Dovilė ėmėsi tyrinėti baroko dailę ir architektūrą, o baigiamasis darbas „Valavičių koplyčios Vilniaus katedroje stiuko dekoro ikonografiniai aspektai" Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos buvo išrinktas geriausiu magistro darbu Lietuvoje humanitarinių mokslų srityje 2020 metais.

Miesto istorijų mokykloje Dovilė Barcytė skaitys Meno istorijos kurso paskaitas, skirtas baroko epochos ir modernaus meno pažinimui. Dovilės žvilgsnis į dailės kūrinius neapsiriboja vien estetikos pajautimu, menotyrininkei dailė yra tarsi savotiški tos epochos istorijos dokumentai, kuriuose dažnai atsispindi tiek oficiali valstybinė pozicija, tiek visuomenės nuotaikos ir pasaulėžiūra.

Vilniaus universiteto alumnas, zoologijos mokslų magistras, ornitologas, rašytojas, gamtos fotografas ir tinklaraščio „Čepulio fotoklajonės“ autorius arba tiesiog žmogus – sugrąžinęs gamtą nuo jos nutolusiems, miesto ir technologijų apsuptiems žmonėms.

Paskaitų metu Marius dalinsis istorijomis apie gamtą, gyvūnų pasaulį, jo mitus (ar pelėda išties tokia protinga, o kiškis toks bailus?) ir atskleis daugeliui nežinomų tiesų. Papasakos apie už kadro likusius nuotykius, apie tai, kiek pastangų ir specifinių žinių reikia, norint gauti galimybę iš arti stebėti gyvąją gamtą. Mariaus žinios apie Lietuvos florą ir fauną, saugomas šalies teritorijas, Lietuvos Raudonąją knygą papildytos jo fotomedžioklės metu patirtais nuotykiais ir netikėtais atradimais jus įtrauks taip, kad jau kitą dieną norėsite keliauti į mišką. Ne veltui Marius jo darbo gerbėjų yra vadinamas lietuviškuoju Indiana Džounsu, o jis pats save vadina žymiojo gamtininko Ričardo Kazlausko sekėju.

Leila yra pirmoji ir vienintelė lietuvė, turinti aukščiausios kategorijos Jungtinės Karalystės gido kvalifikaciją „Blue Badge“ („mėlynasis ženkliukas“). Leila priklauso tokioms profesionalius gidus vienijančioms organizacijoms kaip ITG (Institute of Tourist Guiding), British Guild of Tourist Guides ir APTG (Associacion of Professional Tourist Guides). Lietuvoje Leila baigė tapybos studijas, aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime.

Savo paskaitose dalindamasi informacija apie tai, kaip būti aukščiausios klasės gidu, ji remsis metodologija, naudojama Didžiosios Britanijos „Mėlynojo ženkliuko“ kvalifikacijos kurse. Be to, Leila Šukiur žada pasidalinti ne tik savo gidavimo įspūdžiais, patirtimi bei naudingais patarimais, bet ir Londono gidų gyvenimo užkulisiais.

Istoriko Eimanto Gudo domėjimosi sritis - Lietuvos valdovų ir didikų šeimų genealogijos bei Lietuvos elitinės kultūros klausimai. E. Gudas yra vienos populiariausių 2023 m. knygos „Mėlynas kraujas“ autorius. Nors jis negimė didiku, tačiau jo kraujas nudažytas mėlynai: jam yra suteiktas riterio titulas.

Miesto istorijų mokykloje Eimantas Gudas nepaprastai įdomiai ir gyvai leis pažinti svarbiausias LDK gimines: jų iškilimą, klestėjimą ir įtaką valstybei. Eimantas įtraukiai pasakoja tuo, kuo domisi nuo vaikystės: Radvilas, Chodkevičius, Sapiegas, Pacus, ir  netgi sužinosite, ką veikia Radvilų, Sapiegų bei kitų aristokratų palikuonys.

Muzikos ir teatro akademijoje režisūros studijas baigusi Edita suprato, kad jos tikrasis pašaukimas visgi kitur, tad pradžioje įgijusi želdinių dizaino inžinierės kvalifikaciją, Edita mokslus tęsė Vytauto Didžiojo universiteto aplinkosaugos organizavimo magistrantūroje. Po studijų dirbo VDU Kauno botanikos sode dendrologinių kolekcijų vadove, vėliau Vilniaus universiteto Botanikos sodo vyriausia specialiste, Rumšiškėse.

Edita Jakubauskaitė skaito paskaitas apie Lietuvos augalus, jų savybes, veda apželdinimo kursus, dalyvauja Lietuvos dendrologų draugijos ir aplinkosauginėje veikloje, organizuoja įvairius gamtinės tematikos renginius bei keliones po Lietuvos ir Europos botanikos sodus, parkus, kitas lankytinas gamtos vietas, domisi etnografija, žmogaus santykiu su gamta, veda gamtines edukacijas ir ekskursijas vaikams bei suaugusiems.

Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, tęstinio leidinio „Bažnyčios istorijos studijos” vyr. redaktorius, knygų autorius ir sudarytojas.

Liudas Jovaiša Miesto istorijų mokykloje kvies geriau pažinti vienuolijas, jų istoriją Lietuvoje. Sužinosite, kada į mūsų šalį atvyko pirmieji vienuoliai ir ar labai svetingai mes juos sutikome, kur ir kokie ordinai ėmė kurtis Lietuvai priėmus krikščionybę, kurie vienuoliai rūpinosi žmonių sielų išganymu, o kuriems ne mažiau rūpėjo ir edukacija, kas įkūrė pirmąją špitolę, o kas už miesto sienų laidojo maro aukas, kuris vienuolynas buvo pats turtingiausias bei kokiomis papildomomis veiklomis užsiimdavo vienuoliai ir vienuolės – o būta jų įvairiausių – nuo aulaus bravorėlių iki žydaičių perauklėjimo katalikėmis! Ir, žinoma, pagaliau išgirsite atsakymą į klausimą: kodėl gi Vilniuje tiek daug bažnyčių?

Holger Lahayne – teologas, Evangelinio Biblijos instituto dėstytojas, Lietuvos evangelikų reformatų dvasininkas, nuo 1993 m. gyvenantis Lietuvoje. Jo profesinio domėjimosi ir veiklos sritis – protestantų bažnyčių istorija ir mokymas, krikščioniškoji etika, taip pat teologijos ir ekonomikos ryšiai. Holger Lahayne yra parašęs per 200 krikščioniškos publicistikos straipsnių įvairiuose žurnaluose bei interneto portaluose.

Miesto istorijų mokykloje Holger Lahayne skaitys paskaitą „Protestantai Lietuvoje: reformatai ir liuteronai”.

Humanitarinių mokslų daktaras, Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros profesorius. R. Laužikas pirmuoju lietuviu, paskirtu į UNESCO Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komiteto Vertinimo komisiją.Jo mokslinių interesų laukas ypač platus: nuo skaitmeninių technologijų naudojimo paveldui ir humanitariniams mokslams, paveldo informacijos ir komunikacijos iki maisto ir valgymo kultūros LDK. Rimvydas Laužikas yra daugelio mokslinių straipsnių, knygų, vadovėlių autorius, tarptautinių konferencijų dalyvis.

Šių kursų metu dėstytojas Rimvydas Laužikas kalbės apie kulinarinį Lietuvos didžiosios kunigaikštystės paveldą, jo ypatumus ir įdomybes, maisto ir gėrimų kultūrą, stalo tradicijas, valdovų ir bajorų virtuvę. Bus labai įdomu ir... skanu, kadangi po šio dėstytojo paskaitų jūsų požiūris į tai, ką patys galite nuveikti savo virtuvėje, pasikeis visam laikui, o prieš atsakydami į klausimą: „ko būtinai reikia paragauti atvykus į Lietuvą?“ - jūs gerai pagalvosite.

Vilniaus universitete žurnalistikos studijas baigusi Gabija istorijas žmonėms pasakoja ne žurnalų ar laikraščių puslapiuose, bet Vilniaus gatvėse. Jos istorijos – netikėtai atrastos arba specialiai ilgai ieškotos, išgirstos iš mieste gyvenusių žmonių ar perpasakotos jų draugų, vienos jų romantiškos ir vaikiškai naivios, o kitos skaudžios ir sukrečiančios, bet visos jos įdomios ir tikros, atgyjančios Gabijos ekskursijose.

Pasivaikščiojimo metu jos persipina su miesto erdve, pastatų detalėmis, gatvių grindiniu, šalies istorijos faktais ir netikėtai imamte užuosti tikruosius Vilniaus kvapus – liejamų žvakių, kepamų beigelių, išdirbamos odos, iš kaminų rūkstančių dūmų, išgirstame nutilusius garsus – tramvajaus ratų dundėjimą, procesijų giesmes, gatvės pardavėjų kvietimus užsukti... Gabijos ekskursijos tarsi geri istoriniai romanai – sudomina, įtraukia ir jų dalyvius priverčia su nekantrumu laukti vis naujų jų tomų. Šis jos sugebėjimas iš nebūties prikelti miesto istorijas tūkstančius vilniečių jau pavertė miesto tyrinėtojais, išmokė pastebėti ir suprasti Vilniaus tekstą.

Kaip gimsta ekskursija, nuo ko pradėti ir koks svarbiausias jos sėkmės kriterijus, kodėl svarbu pačiam tikėti tuo, ką pasakoji kitiems, kokį vaidmenį čia atlieka asmeninė patirtis, kaip atrasti ir išnaudoti savo stipriausias puses vedant ekskursiją – Gabija dalinsis šių kursų metu.

Vilniaus dailės akademijoje baigusi tapybos studijas, Sigita studijavo bažnytinį paveldą Romos Grigaliaus universitete, grįžusi į Lietuvą tapo Vilniaus arkivyskupijos menotyrininke, apgynė daktaro disertaciją, aktyviai bendradarbiavo steigiant Bažnytinio paveldo muziejų Vilniuje, kuriam ir vadovavo, o dabar yra ambasadorė prie Šventojo sosto. Dalyvavo daugelyje tarptautinių stažuočių. 2013 m. apdovanota valstybės stipendija kultūros ir meno kūrėjui, yra Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos dailės istorikų draugijos narė, Vilniaus universiteto dėstytoja.



Sigitos Maslauskaitės paskaitos – tai ne tik puikiai struktūruotos, aktualios, aiškiai pateikiamos, įdomios informacijos gausa, bet ir kelrodis, vedantis į tikrą ir gilų dailės kūrinių pažinimą. Būdama ne vien mokslininkė, bet ir tapytoja, subtiliai komentuodama gausiai rodomą ikonografinę medžiagą ir dėliodama svarbiausius akcentus, dėstytoja jums įduos raktą, kuriuo išmoksite atrakinti meno kūriniuose slypinčius simbolius, perskaityti juose užkoduotą informaciją ir kitąsyk žiūrėdami į paveikslą nustebsite, kiek daug jame matote.

Dr. Sigitai Maslauskaitei-Mažylienei 2022-taisiais už reikšmingą indėlį aktualizuojant Vilniaus istoriją įteiktas Šv. Kristoforo apdovanojimas.

Istorikė, Vilniaus universiteto istorijos ir VDU humanitarinių mokslų magistrė, kuriai istorija yra ne vien praeities įvykių nagrinėjimas, bet ir instrumentas, padedantis suprasti šių dienų reiškinius. Jos mokslinių interesų sritis – nacionalizmo ideologijos raida mūsų šalyje.

Erika turi didelę dėstytojos darbo patirtį: šiuo metu ji dėsto istoriją ir politologiją Šiuolaikinės mokyklos centre, taip pat skaito Lietuvos, Europos bei Vilniaus istorijos paskaitas suaugusiems, veda istorines ekskursijas po Vilnių ir Kauną.

Kursų metu Erika ves ekskursiją apie Kauną – miestą, kuris netikėtai greitai pakeitė veidą ir tarpukariu tapo lygiaverte Europos valstybės sostine, kurioje virė kultūrinis gyvenimas, kilo modernizmo pastatai, ugdėsi moderni Lietuvos tauta.

Prieš 17 metų, studentiškų atostogų metu, išbandytas ir įtraukęs gidės darbas pakoregavo net jos ateities studijų planus – baigusi lietuvių filologijos bakalaurą, Justina mokslus magistrantūroje tęsė jau Istorijos fakultete, po kurių sekė dar ir anglų filologijos studijos. Faktinis žinių apie šalies kalbą, istoriją, kultūrą, tradicijas bei žmones bagažas, derantis su asmeninėmis Justinos savybėmis - mokėjimu rinkti, sisteminti bei patraukliai, raiškiai ir aiškiai pateikti informaciją, suprasti ir prisitaikyti prie kliento poreikių, atliepti jo lūkesčius bei užtikrinti keliavimo ir lankomos šalies pažinimo malonumą – Justinos sritis.

Bendravimo ypatumai dirbant su didelėmis grupėmis arba individualiais klientais, darbas sekant iš anksto sudaryta programa arba improvizacija pagal kliento poreikius, ekskursijos laikantis griežtų protokolo reikalavimų vyriausybės institucijų svečiams arba užsakovo noras sukurti neformalaus bendravimo atmosferą, tradiciniai maršrutai arba specialios teminės ekskursijos – tai sritys, kurių subtilybėmis su jums pasidalins dėstytoja Justina. Gidų kursų metu Justina skaitys paskaitas apie praktinę gido darbo pusę, ves mokomąsias ekskursijas.

Mindaugas yra humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto vyr. mokslo darbuotojas, istorijos mokytojas metodininkas, istorijos vadovėlių, įvairių užduočių rinkinių ir leidinių bendraautorius, istorijos valstybinio brandos egzamino vyr. vertintojas, mokslo monografijos autorius.

Jo mokslinių interesų sritis – moderni Lietuvos istorija, bet daug dėmesio skiria ne tik mokslinei, bei pedagoginei veiklai, bet ir istorijos žinių populiarinimui, pilietinėms veikloms visuomenėje. Aktyviai reiškia savo nuomonę žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.

Kursų dalyvius dėstytojas supažindins su esminiais Lietuvos valstybingumo ir kultūros raidos aspektais. Kartu nersite į Lietuvos istorijos pažinimą, per mums pažįstamus ir ne kartą matytus bei lankytus objektus. Nes istorija yra ne tik istoriniai tyrimai, istorija yra aplink mus. Tereikia ją pamatyti ir užfiksuoti!

Istorikės Alinos Pavasarytės interesų sritys – krikščionybės istorija, laidojimo tradicijos, LDK giminių istorijos. Alina yra Bažnytinio paveldo muziejaus Vilniaus Katedros požemių ir varpinės skyriaus vadove, veda ekskursijas, įvairias temines edukacijas, dalyvauja archeologiniuose tyrimuose, rengia parodas, yra knygos „Vilniaus šv. Vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika“ autorė.

Miesto istorijų mokykloje ji skaito paskaitą apie mirties kultūrą krikščioniškame pasaulyje ir Lietuvoje, bėgant amžiams. Sužinosite, kaip kito pati mirties samprata žmonių sąmonėje ir kaip ji buvo vaizduojama mene. Išgirsite, ką reiškia antkapiuose esantys simboliai, kokia informacija būdavo pateikiama paminklų epitafijose, kaip kito laidojimo tradicijos – nuo palaidojimų šventovių rūsiuose iki kapinių, esančių už miesto ribų.

Architektūros istorikas, KTU Architektūros ir statybos instituto vyriausiasis mokslo
darbuotojas. Mokslinių interesų sritys – architektūros teorija, moderniosios architektūros istorija ir paveldas. Šiuo metu tyrinėja lietuvių išeivijos architektūrinį palikimą. Tyrimus gilino ilgalaikėse stažuotėse JAV ir Italijoje. 2022 m. už mokslinius tyrimus paskirta Kauno miesto mokslo premija.
 
Miesto istorijų mokykloje Vaidas Petrulis supažindins su tarpukario architektūra Kaune. Kalbėsime apie tai, kodėl Kaunas tapo UNESCO pasaulio paveldo miestu, ieškosime atsakymo kur slypi moderniosios architektūros unikalumas ir kaip ši architektūra pakeitė Kauno miesto veidą.

Grigorijus Potašenko – kultūros istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas ir Kultūrinių bendrijų studijų centro direktorius, daugelio mokslinių straipsnių ir knygų autorius bei sudarytojas. Jo mokslinių interesų sritis – Baltijos šalių, Lenkijos ir Rusijos sentikių istorija, kultūra bei paveldas, Lietuvos etninė politika ir etninių mažumų istorija, Europos modernios visuomenės raida ir kultūrų įvairovė.

Miesto istorijų mokykloje  Grigorijus Potašenko skaitys paskaitą „Sentikių bendruomenė Lietuvoje“.

Gintaras Sungaila – Vilniaus universitete įgijo filosofijos bakalauro ir religijos studijų magistro laipsnius, tuomet įstojo ir baigė Varšuvos ortodoksų kunigų seminariją (teologijos bakalaurą), o šiuo metu yra Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos doktorantas. Gintaras Sungaila yra vienas iš tinklaraščio ortodoksas.lt autorių, skaito paskaitas teologinėmis ir filosofinėmis temomis, domisi tarpkonfesinio dialogo klausimu. Miesto istorijų mokykloje jis skaitys paskaitą apie stačiatikybę Lietuvoje.

Helmutas Šabasevičius – menotyrininkas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkas, Vilniaus dailės akademijos profesorius, daugelio meninių projektų vadovas, kuratorius, knygų ir straipsnių autorius, kultūros žurnalo „Krantai“ vyriausiasis redaktorius.  2017 metais buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Viena pagrindinių Helmuto Šabasevičiaus mokslinių interesų krypčių yra XIX amžiaus meno istorija, vaizdų kultūra, dailės ir scenos menų ryšys. Miesto istorijų mokykloje Helmutas Šabasevičius skaitys Meno istorijos ciklo paskaitą, skirtą pažinti klasicizmo epochą, tyrinėjant XIX amžiaus dailės kūrinius ir siejant juos su istoriniu kontekstu tiek mūsų krašte, tiek kitur Europoje.

Birutė Kabašinskienė baigė Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro ir Religijotyros magistro studijas Vilniaus universitete. 2014 m. pradėjusi vesti ekskursijas Vilniaus arkikatedros požemiuose, varpinėje ir Bažnytinio paveldo muziejuje čia dirba iki šiol, pastaruosius penkerius metus koordinuoja muziejaus projektus. Nuo 2019 m. yra Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto doktorantė ir tiria, ko gero, žymiausių viduramžių šventųjų šv. Dominyko ir šv. Pranciškaus ikonografiją, asmenybės ir šventumo perteikimo dailės kūriniuose problematiką.

Miesto istorijų mokykloje Birutė Kabašinskienė pristatys stulbinančią architektūros raidą nuo antikos iki pat šių dienų: ką žmonės nori pasakyti statydami sakralinius, visuomeninius ir asmeninius statinius, ką reiškia detalės, kodėl architektūros stiliai keičia vienas kitą ir kas jiems būdina, kuo mes panašūs ir kuo skiriamės nuo likusios Europos. Taip pat Birutė pasakos apie gotikos meną ir jo žmogų: nuo abato Sugerio kurtos ir gintos šviesos teologijos iki plačiai įsitvirtinusio meno kaip „vargšų Biblijos“ supratimo, nuo pirmųjų gotikos kūrinių iki Lietuvoje išlikusių šios epochos atgarsių.

Mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė, Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos valdybos pirmininkė, taip pat Atminties diplomų teikimo komisijos (prie Vilniaus universiteto rektoriaus) pirmininkė, kelių monografijų autorė/bendraautorė ir viena iš populiariosios LRT radio laidos „Džiazuojanti istorija“ vedėjų. Jurgitos Verbickienės mokslinių interesų sritis - Lietuvos nekrikščioniškų bendruomenių istorija ir paveldas, etniniai konfliktai bei LDK sociokultūrinė ir socioekonominė istorija.

Miesto istorijų mokykla pristato naują paskaitų ciklą apie tradicines religijas Lietuvoje. Profesorė J. Verbickienė skaitys paskaitas apie žydus, karaimus ir totorius. Kalbėsime apie judaizmo, islamo ir karaizmo ypatumus, kuo ypatinga yra šių Lietuvoje gyvenančių bendruomenių kultūrinė tradicija.

Transporto istorikas, knygos "Viešasis Vilniaus transportas iki 1941 metų" autorius, Molėtų technikos muziejaus gidas. Miesto istorijų mokykloje pristato paskaitą apie miesto viešąjį transportą nuo vežikų iki autobusų: kaip vežikai, konkė, autobusai ir taksi keitė miesto veidą.