MIESTO ISTORIJŲ MOKYKLOS LEKTORIAI

Istorikė, Vilniaus universiteto istorijos ir VDU humanitarinių mokslų magistrė, kuriai istorija yra ne vien praeities įvykių nagrinėjimas, bet ir instrumentas, padedantis suprasti šių dienų reiškinius. Jos mokslinių interesų sritis – nacionalizmo ideologijos raida mūsų šalyje.

​

Erika turi didelę dėstytojos darbo patirtį: šiuo metu ji dėsto istoriją ir politologiją Šiuolaikinės mokyklos centre, taip pat skaito Lietuvos, Europos bei Vilniaus istorijos paskaitas suaugusiems, veda istorines ekskursijas po Vilnių ir Kauną.

Kursų metu Erika įdomiai, patraukliai ir suprantamai dėstys Lietuvos istorijos kursą, ves mokomąsias ekskursijas, atsakys į jums kilusius klausimus. Visi, klausę šios dėstytojos istorijos paskaitų, vienbalsiai pripažįsta, jog po jų vien mintis, kad istorija yra nuobodu – atrodo šventvagiška!

Leila tapybos studijas baigė Vilniaus dailės akademijoje. Šiuo metu ji gyvena, dirba ir kuria Londone. Buvusi įtakingo lietuvių kilmės amerikiečių dailininko, profesoriaus Kęstučio Zapkaus studentė, menininkų grupės „Geros  Blogybės“ narė, įvairių parodų ir projektų dalyvė Leila Džeiran Šukiur 1994 metais buvo išrinkta ir Lietuvos tarpdisciplininių kūrėjų sąjungos „Metastudija“ prezidente. Dabar drąsiai save vadinanti londoniete Leila neseniai įgijo aukščiausios kategorijos „Blue Badge“ („Mėlynojo Ženkliuko“) gidų kvalifikaciją.  Ji – pirmoji šį prestižinį ženkliuką seginti, lietuviškai kalbanti gidė pasaulyje. Leila priklauso tokioms profesionalius gidus vienijančioms organizacijoms kaip ITG (Institute of Tourist Guiding), British Guild of Tourist Guides ir APTG (Associacion of Professional Tourist Guides). 

​

Savo paskaitose dalindamasi informacija apie tai, kaip būti aukščiausios klasės gidu, ji remsis metodologija, naudojama Didžiosios Britanijos „Mėlynojo Ženkliuko“ kvalifikacijos kurse. Be to, Leila Džeiran Šukiur žada pasidalinti ne tik savo gidavimo įspūdžiais, patirtimi bei naudingais patarimais, bet ir Londono gidų gyvenimo užkulisiais.

Architektūros istorikė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė. Jos mokslinių interesų sritis – XX amžiaus architektūra, miestų modernizacija, industrializacija ir kultūra. Ji nuolat dalyvauja mokslinėse konferencijose visame pasaulyje, rašo knygas savo tyrimų temomis, skaito viešas paskaitas, kelerius metus dirbo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generaline sekretore.

Marijos Drėmaitės gebėjimas patraukliai ir aiškiai, ne vien specialistams suprantama kalba išdėstyti profesionalų turinį, prikausto klausytojų dėmesį. Jos dėstoma moderniosios architektūros istorija yra ne kalbėjimas vien tik apie pastatų detales ar medžiagas – architektūra mokslininkę domina kaip žmonių ir jų idėjų buvimo vieta, o XX amžiaus architektūros istorija neatsiejama nuo politinių realijų, atliepianti besikeičiančio pasaulio poreikius, sparčiai kintanti – kaip visa tai užfiksuota pastatų fasaduose, jų vidaus planuose, miesto gatvių išklotinėse išgirsite paskaitos metu.

​

2022 m. M.Drėmaitei už Vilniaus kultūros architektūrinius tyrinėjimus įteiktas Šv. Kristoforo apdovanojimas.

Humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas, Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros profesorius. Jo mokslinių interesų laukas ypač platus: nuo skaitmeninių technologijų naudojimo paveldui ir humanitariniams mokslams, paveldo informacijos ir komunikacijos iki maisto ir valgymo kultūros LDK. Rimvydas Laužikas yra daugelio mokslinių straipsnių, knygų, vadovėlių autorius, tarptautinių konferencijų dalyvis.

Šių kursų metu dėstytojas Rimvydas Laužikas kalbės apie kulinarinį Lietuvos didžiosios kunigaikštystės paveldą, jo ypatumus ir įdomybes, maisto ir gėrimų kultūrą, stalo tradicijas, valdovų ir bajorų virtuvę. Bus labai įdomu ir... skanu, kadangi po šio dėstytojo paskaitų jūsų požiūris į tai, ką patys galite nuveikti savo virtuvėje, pasikeis visam laikui, o prieš atsakydami į klausimą: „ko būtinai reikia paragauti atvykus į Lietuvą?“ - jūs gerai pagalvosite.

Vilniaus dailės akademijoje baigusi tapybos studijas, Sigita vėliau studijavo bažnytinį paveldą Romos Grigaliaus universitete, grįžusi į Lietuvą tapo Vilniaus arkivyskupijos menotyrininke, apgynė daktaro disertaciją, aktyviai bendradarbiavo steigiant Bažnytinio paveldo muziejų Vilniuje, kuriam dabar ir vadovauja. Dalyvavo daugelyje tarptautinių stažuočių. 2013 m. apdovanota valstybės stipendija kultūros ir meno kūrėjui, yra Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos dailės istorikų draugijos narė, Vilniaus universiteto dėstytoja.

Sigitos Maslauskaitės paskaitos – tai ne tik puikiai struktūruotos, aktualios, aiškiai pateikiamos, įdomios informacijos gausa, bet ir kelrodis, vedantis į tikrą ir gilų dailės kūrinių pažinimą. Būdama ne vien mokslininkė, bet ir tapytoja, subtiliai komentuodama gausiai rodomą ikonografinę medžiagą ir dėliodama svarbiausius akcentus, dėstytoja jums įduos raktą, kuriuo išmoksite atrakinti meno kūriniuose slypinčius simbolius, perskaityti juose užkoduotą informaciją ir kitąsyk žiūrėdami į paveikslą nustebsite, kiek daug jame matote.

​

​Dr. Sigutei Maslauskaitei-Mažylienei 2022-taisiais už reikšmingą indėlį aktualizuojant Vilniaus istoriją įteiktas Šv. Kristoforo apdovanojimas.

Menotyrininkė, dailės istorikė  Lietuvos meno pažinimo centre TARTLE. Dovilė kuruoja parodas, teikia rekomendacijas TARTLE kolekcijos, kuri yra formuojama LDK paveldo pagrindu, plėtrai, taip pat tyrinėja tarpukario dailę, daug dėmesio skirdama kultūriniam ir socialiniam dailės kūrinių kontekstui.

Dar studijuodama Vilniaus dailės akademijoje, kur įgijo dailėtyros bakalauro bei dailės istorijos ir teorijos magistro laipsnį, Dovilė ėmėsi tyrinėti baroko dailę ir architektūrą, o baigiamasis darbas „Valavičių koplyčios Vilniaus katedroje stiuko dekoro ikonografiniai aspektai" Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos buvo išrinktas geriausiu magistro darbu Lietuvoje humanitarinių mokslų srityje 2020 metais.

Miesto istorijų mokykloje Dovilė Barcytė skaitys Meno istorijos kurso paskaitas, skirtas baroko epochos ir modernaus meno pažinimui. Dovilės žvilgsnis į dailės kūrinius neapsiriboja vien estetikos pajautimu, menotyrininkei dailė yra tarsi savotiški tos epochos istorijos dokumentai, kuriuose dažnai atsispindi tiek oficiali valstybinė pozicija, tiek visuomenės nuotaikos ir pasaulėžiūra.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Lietuvos istorijos instituto doktorantas, Valdovų rūmų muziejaus istorikas, parodų kuratorius bei lektorius.
 
Jo domėjimosi sritis - Lietuvos valdovų ir didikų šeimų genealogijos bei Lietuvos elitinės kultūros klausimai.

Miesto istorijų mokykloje Eimantas Gudas nepaprastai įdomiai ir gyvai leis pažinti svarbiausias LDK gimines: jų iškilimą, klestėjimą, įtaką valstybei ir, kadangi Eimantas domisi šių giminių gyvenimu ir dabar, ir jūs sužinosite, ką veikia Radvilų, Sapiegų bei kitų aristokratų palikuonys. Taip pat  sužinosite, kur ir kada gimė persirengėlių šventės, kaip ilgai jos trukdavo ir kokią reikšmę turėjo. Išgirsite, kokias keliais karnavalai pasiekė Lietuvą, kuo mėgdavo persirengti, kokius žaidimus žaisti Lietuvos didikai. Nustebsite, kokių nekuklių dalykų būta karnavalų metu, o galbūt ir patys susigundysite įsigyti ne vien medicininių, bet ir tų – tikrųjų – kaukių šiuo nepaprastu ir keistu metu!

Birutė Valečkaitė baigė Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro ir Religijotyros magistro studijas Vilniaus universitete. 2014 m. pradėjusi vesti ekskursijas Vilniaus arkikatedros požemiuose, varpinėje ir Bažnytinio paveldo muziejuje čia dirba iki šiol, pastaruosius penkerius metus koordinuoja muziejaus projektus. Nuo 2019 m. yra Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto doktorantė ir tiria, ko gero, žymiausių viduramžių šventųjų šv. Dominyko ir šv. Pranciškaus ikonografiją, asmenybės ir šventumo perteikimo dailės kūriniuose problematiką.

Miesto istorijų mokykloje Birutė Valečkaitė pristatys stulbinančią architektūros raidą nuo antikos iki pat šių dienų: ką žmonės nori pasakyti statydami sakralinius, visuomeninius ir asmeninius statinius, ką reiškia detalės, kodėl architektūros stiliai keičia vienas kitą ir kas jiems būdina, kuo mes panašūs ir kuo skiriamės nuo likusios Europos. Taip pat Birutė pasakos apie gotikos meną ir jo žmogų: nuo abato Sugerio kurtos ir gintos šviesos teologijos iki plačiai įsitvirtinusio meno kaip „vargšų Biblijos“ supratimo, nuo pirmųjų gotikos kūrinių iki Lietuvoje išlikusių šios epochos atgarsių.

Mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė, Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos valdybos pirmininkė, taip pat Atminties diplomų teikimo komisijos (prie Vilniaus universiteto rektoriaus) pirmininkė, kelių monografijų autorė/bendraautorė ir viena iš populiariosios LRT radio laidos „Džiazuojanti istorija“ vedėjų. Jurgitos Verbickienės mokslinių interesų sritis - Lietuvos nekrikščioniškų bendruomenių istorija ir paveldas, etniniai konfliktai bei LDK sociokultūrinė ir socioekonominė istorija.

Miesto istorijų mokykla pristato naują paskaitų ciklą apie tradicines religijas Lietuvoje. Profesorė J. Verbickienė skaitys paskaitas apie žydus, karaimus ir totorius. Kalbėsime apie judaizmo, islamo ir karaizmo ypatumus, kuo ypatinga yra šių Lietuvoje gyvenančių bendruomenių kultūrinė tradicija.

Prieš 17 metų, studentiškų atostogų metu, išbandytas ir įtraukęs gidės darbas pakoregavo net jos ateities studijų planus – baigusi lietuvių filologijos bakalaurą, Justina mokslus magistrantūroje tęsė jau Istorijos fakultete, po kurių sekė dar ir anglų filologijos studijos. Faktinis žinių apie šalies kalbą, istoriją, kultūrą, tradicijas bei žmones bagažas, derantis su asmeninėmis Justinos savybėmis - mokėjimu rinkti, sisteminti bei patraukliai, raiškiai ir aiškiai pateikti informaciją, suprasti ir prisitaikyti prie kliento poreikių, atliepti jo lūkesčius bei užtikrinti keliavimo ir lankomos šalies pažinimo malonumą – Justinos sritis.

Bendravimo ypatumai dirbant su didelėmis grupėmis arba individualiais klientais, darbas sekant iš anksto sudaryta programa arba improvizacija pagal kliento poreikius, ekskursijos laikantis griežtų protokolo reikalavimų vyriausybės institucijų svečiams arba užsakovo noras sukurti neformalaus bendravimo atmosferą, tradiciniai maršrutai arba specialios teminės ekskursijos – tai sritys, kurių subtilybėmis su jums pasidalins dėstytoja Justina. Gidų kursų metu Justina skaitys paskaitas apie praktinę gido darbo pusę, ves mokomąsias ekskursijas.

Vilniaus universiteto alumnas, zoologijos mokslų magistras, ornitologas, rašytojas, gamtos fotografas ir tinklaraščio „Čepulio fotoklajonės“ autorius arba tiesiog žmogus – sugrąžinęs gamtą nuo jos nutolusiems, miesto ir technologijų apsuptiems žmonėms.

Paskaitų metu Marius dalinsis istorijomis apie gamtą, gyvūnų pasaulį, jo mitus (ar pelėda išties tokia protinga, o kiškis toks bailus?) ir atskleis daugeliui nežinomų tiesų. Papasakos apie už kadro likusius nuotykius, apie tai, kiek pastangų ir specifinių žinių reikia, norint gauti galimybę iš arti stebėti gyvąją gamtą. Mariaus žinios apie Lietuvos florą ir fauną, saugomas šalies teritorijas, Lietuvos Raudonąją knygą papildytos jo fotomedžioklės metu patirtais nuotykiais ir netikėtais atradimais jus įtrauks taip, kad jau kitą dieną norėsite keliauti į mišką. Ne veltui Marius jo darbo gerbėjų yra vadinamas lietuviškuoju Indiana Džounsu, o jis pats save vadina žymiojo gamtininko Ričardo Kazlausko sekėju.

Muzikos ir teatro akademijoje režisūros studijas baigusi Edita suprato, kad jos tikrasis pašaukimas visgi kitur, tad pradžioje įgijusi želdinių dizaino inžinierės kvalifikaciją, Edita mokslus tęsė Vytauto Didžiojo universiteto aplinkosaugos organizavimo magistrantūroje. Po studijų dirbo VDU Kauno botanikos sode dendrologinių kolekcijų vadove, vėliau Vilniaus universiteto Botanikos sodo vyriausia specialiste, Rumšiškėse.

Edita Jakubauskaitė skaito paskaitas apie Lietuvos augalus, jų savybes, veda apželdinimo kursus, dalyvauja Lietuvos dendrologų draugijos ir aplinkosauginėje veikloje, organizuoja įvairius gamtinės tematikos renginius bei keliones po Lietuvos ir Europos botanikos sodus, parkus, kitas lankytinas gamtos vietas, domisi etnografija, žmogaus santykiu su gamta, veda gamtines edukacijas ir ekskursijas vaikams bei suaugusiems.

Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, tęstinio leidinio „Bažnyčios istorijos studijos” vyr. redaktorius, knygų autorius ir sudarytojas.

Liudas Jovaiša Miesto istorijų mokykloje kvies geriau pažinti vienuolijas, jų istoriją Lietuvoje. Sužinosite, kada į mūsų šalį atvyko pirmieji vienuoliai ir ar labai svetingai mes juos sutikome, kur ir kokie ordinai ėmė kurtis Lietuvai priėmus krikščionybę, kurie vienuoliai rūpinosi žmonių sielų išganymu, o kuriems ne mažiau rūpėjo ir edukacija, kas įkūrė pirmąją špitolę, o kas už miesto sienų laidojo maro aukas, kuris vienuolynas buvo pats turtingiausias bei kokiomis papildomomis veiklomis užsiimdavo vienuoliai ir vienuolės – o būta jų įvairiausių – nuo aulaus bravorėlių iki žydaičių perauklėjimo katalikėmis! Ir, žinoma, pagaliau išgirsite atsakymą į klausimą: kodėl gi Vilniuje tiek daug bažnyčių?

Humanitarinių mokslų daktarė, dailėtyrininkė, Vilniaus dailės akademijos vyriausioji mokslo darbuotoja, ilgiau nei dešimtmetį ėjusi ir akademijos Dailėtyros instituto direktorės pareigas, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė.

Pagrindinė tyrimų kryptis – XIX amžiaus Lietuvos dailė, Vilniaus meno mokyklos profesorių ir studentų kūryba bei bažnyčių dailė. Rūta Janonienė yra monografijų apie garsiausius klasicizmo epochos menininkus (J. Rustemą, K. Jelskį, K. Rusecką) autorė, dailės istorijos knygų, vadovėlių, vadovų po Lietuvos kultūros objektus bendraautorė. Mokslininkė taip pat kuruoja parodas, dalyvauja konferencijose, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje kultūros paveldo išsaugojimo klausimais, skaito paskaitas. Už nuopelnus Lietuvai apdovanota Komandoro kryžiaus ordinu (2020).

Miesto istorijų mokykloje dr. Rūta Janonienė skaitys Architektūros istorijos kurso paskaitą, skirtą Klasicizmo epochai. Išgirsite, kokią įtaką menui padarė Apšvietos idėjos, kaip pakito meno ir Bažnyčios santykis, kokios galimybės atsivėrė menininkams Lietuvoje, kuomet Vilniaus universitete buvo atidaryta Vilniaus meno mokykla ir kaip šios mokyklos suformuota meninės kūrybos kryptis veikė visą tolesnę Lietuvos architektūros ir dailės raidą.

Gintaras Sungaila – Vilniaus universitete įgijo filosofijos bakalauro ir religijos studijų magistro laipsnius, tuomet įstojo ir baigė Varšuvos ortodoksų kunigų seminariją (teologijos bakalaurą), o šiuo metu yra Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos doktorantas. Gintaras Sungaila yra vienas iš tinklaraščio ortodoksas.lt autorių, skaito paskaitas teologinėmis ir filosofinėmis temomis, domisi tarpkonfesinio dialogo klausimu. Miesto istorijų mokykloje jis skaitys paskaitą apie stačiatikybę Lietuvoje.

Grigorijus Potašenko – kultūros istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas ir Kultūrinių bendrijų studijų centro direktorius, daugelio mokslinių straipsnių ir knygų autorius bei sudarytojas. Jo mokslinių interesų sritis – Baltijos šalių, Lenkijos ir Rusijos sentikių istorija, kultūra bei paveldas, Lietuvos etninė politika ir etninių mažumų istorija, Europos modernios visuomenės raida ir kultūrų įvairovė.

Miesto istorijų mokykloje  Grigorijus Potašenko skaitys paskaitą „Sentikių bendruomenė Lietuvoje“.

Holger Lahayne – teologas, Evangelinio Biblijos instituto dėstytojas, Lietuvos evangelikų reformatų dvasininkas, nuo 1993 m. gyvenantis Lietuvoje. Jo profesinio domėjimosi ir veiklos sritis – protestantų bažnyčių istorija ir mokymas, krikščioniškoji etika, taip pat teologijos ir ekonomikos ryšiai. Holger Lahayne yra parašęs per 200 krikščioniškos publicistikos straipsnių įvairiuose žurnaluose bei interneto portaluose.

Miesto istorijų mokykloje Holger Lahayne skaitys paskaitą „Protestantai Lietuvoje: reformatai ir liuteronai”.

Transporto istorikas, knygos "Viešasis Vilniaus transportas iki 1941 metų" autorius, Molėtų technikos muziejaus gidas. Miesto istorijų mokykloje pristato paskaitą apie miesto viešąjį transportą nuo vežikų iki autobusų: kaip vežikai, konkė, autobusai ir taksi keitė miesto veidą.

Vilniaus universitete žurnalistikos studijas baigusi Gabija istorijas žmonėms pasakoja ne žurnalų ar laikraščių puslapiuose, bet Vilniaus gatvėse. Jos istorijos – netikėtai atrastos arba specialiai ilgai ieškotos, išgirstos iš mieste gyvenusių žmonių ar perpasakotos jų draugų, vienos jų romantiškos ir vaikiškai naivios, o kitos skaudžios ir sukrečiančios, bet visos jos įdomios ir tikros, atgyjančios Gabijos ekskursijose.

Pasivaikščiojimo metu jos persipina su miesto erdve, pastatų detalėmis, gatvių grindiniu, šalies istorijos faktais ir netikėtai imamte užuosti tikruosius Vilniaus kvapus – liejamų žvakių, kepamų beigelių, išdirbamos odos, iš kaminų rūkstančių dūmų, išgirstame nutilusius garsus – tramvajaus ratų dundėjimą, procesijų giesmes, gatvės pardavėjų kvietimus užsukti... Gabijos ekskursijos tarsi geri istoriniai romanai – sudomina, įtraukia ir jų dalyvius priverčia su nekantrumu laukti vis naujų jų tomų. Šis jos sugebėjimas iš nebūties prikelti miesto istorijas tūkstančius vilniečių jau pavertė miesto tyrinėtojais, išmokė pastebėti ir suprasti Vilniaus tekstą.

Kaip gimsta ekskursija, nuo ko pradėti ir koks svarbiausias jos sėkmės kriterijus, kodėl svarbu pačiam tikėti tuo, ką pasakoji kitiems, kokį vaidmenį čia atlieka asmeninė patirtis, kaip atrasti ir išnaudoti savo stipriausias puses vedant ekskursiją – Gabija dalinsis šių kursų metu.