EKSKURSIJOS
Savaitgalio ekskursijos ir Miesto istorijų mokykla – tai sauja atgyjančių senųjų žmonių ir vietų istorijų, šaukštas iki tol nepastebėtų miesto labirinto detalių, žiupsnelis gero humoro, meilės ir ašarų prieskonių pagal skonį, viskas patiekta miesto gatvėse, kiemuose ar po vienuolynų, bažnyčių, rūmų skliautais – tai darome kasdien!
Savaitgalio ekskursijos – profesionalių ir patyrusių gidų komanda, siūlanti pusšimtį teminių pasivaikščiojimų Vilniuje, Kaune ir pajūryje. Vieni skirti suaugusiems, kiti – jauniesiems smalsuoliams. Pastarąsias vadiname edukacijomis, mat jos interaktyvios ir įtraukiančios. Visas mūsų ekskursijas galite užsisakyti privačiai arba prisijungti prie renkamų grupių.
Privačias ekskursijas vedame lietuvių, bet anglų, prancūzų, rusų, baltarusių kalbomis. Visuomet galime pritaikyti temas, trukmę ir maršrutą taip, kaip patogiausia jums. Taip pat organizuojame Protmūšius įmonių kolektyvų renginiuose ar draugų šventėse. Moksleivių ekskursijas galima užsisakyti per Kultūros pasą.
Tuo tarpu Miesto istorijų mokykla – tai paskaitų ir gidų kursų platforma, subūrusi profesionalių dėstytojų komandą, ir erdvė, vienijanti ne tik būsimuosius gidus, bet ir tuos, kuriems gera žinoti vis daugiau.
KARALIŠKO KIEMO ŽAIDIMAI
Ką tikėtumėtės išvysti, pro vartus įžengę į valdovo pilies kiemą? Gal sargybinius? O gal išrikiuotų patrankų eilę? Besišnekučiuojančius dvariškius ar gyvatvorę karpantį sodininką? O gal smagiai žaidžiančius vaikus?! Ar kada susimąstėte, kokius žaidimus galėjo žaisti karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos sūnūs? Kokiais žaislais žaidė septyni Gedimino sūnūs ir penkios jo dukros? Laikais, kai žaislų parduotuvėse dar nepardavinėjo, vaikų išmonei ir fantazijai nebuvo ribų – lazdos virsdavo žirgais, o virvės gyvatėmis – tik spėk bėgti, šokti, traukti ar pagauti. Kojų spartumas, rankų miklumas, žvilgsnio žvitrumas pirmiausia būdavo išmėginami žaidžiant. Pilies kieme klegėjo juokas, netrūko ir išdaigų, net ateities spėjimų. Ar gi ne smalsu išmėginti šiuos žaidimus? Pradėkime žaisti!
PELIUKO NIKODEMO NUOTYKIAI
Kartą sūrio gabalėlyje gyvenančiam peliukui Nikodemui jo tėtis papasakojo apie Vilniuje esančią stebuklingą šaligatvio plytelę. Ją suradus, reikia ant jos atsistoti, sugalvoti norą, užsimerkti ir tris kartus apsisukti. Tai sužinojęs Nikodemas nebegalėjo ilgiau ramus tūnoti sūryje ir atsisveikinęs su tėčiu leidosi į nuotaikingą kelionę to stebuklo ieškoti! Jo kelias vingiavo Vilniaus kiemais ir gatvelėmis, tačiau visai neprailgo, mat buvo kupinas žaidimų, šokių ir nuotykių. Keliaudamas peliukas sutiko daug jam padėti pasiruošusių Senamiesčio kiemelių gyventojų, jie jam rodė kelią ir padėjo surasti stebuklą. Nikodemas greitai sugalvojo norą ir iš karto ėmė laukti jo išsipildymo, nes juk svarbu labai norėti, pasistengti ir tikėti.
GYVENIMAS TARP DVIEJŲ UPIŲ
Dauguma svarbiausių Vilniaus istorijos įvykių nutiko tarp dviejų upių – legendiniame Šventaragio slėnyje. Šalia Neries ir Vilnelės santakos jau Akmens amžiuje ėmė kurtis pirmieji gyventojai, bėgant šimtmečiams čia ėmė kilti miestas, išaugo mūrinės pilys, jas apjuosė gynybinė siena, rūmuose gyveno valdovai ir, žinoma, čia nutiko nesuskaičiuojama daugybė istorijų! Susitikę kalbėsime apie šioje vietoje gyvenusius žmonės, jų darbus, žygius ir nesėkmes, apie dievus, kuriems jie aukojo, apie gamtą, kuri juos supo, gynė ir maitino... Istorijos mokytis galima visaip – o mes tą darysime žaisdami! Interaktyvios ir aktyvios ekskursijos šeimoms metu matuosimės valdovų apsiaustus, tapsime kazokais, bandančiais pavogti karališkas karūnas, keliausime į medžioklę, pranašausime ateitį ir plukdysime svajones!
VELYKŲ BOBUTĖS BELAUKIANT
Tai kas gi vis dėlto buvo pirmiau – višta ar kiaušinis? Žinoma, kad kiaušinis! Iš jų dar dinozaurai ritosi! Be to senovės mitai pasakoja, kad ir pats pasaulis kadaise būtent iš kiaušinio susitvėrė! O ar žinote, kur ieškoti didžiausio kiaušinio Vilniuje ir kokia sparnuota būtybė iš jo išsirito? Dar Vilniuje yra margučiais puošiamas medis, tiesa, pas mus tokių Velykų medžių nedaug, tuo tarpu yra šalis, kur kol vieni medžius margučiais puošia, kiti prie Velykų stalo susėdę narplioja painiausius nusikaltimus. O ar girdėjote apie salą, pro kurios gyventojų langus ir balkonus Velykų rytą pasipila molinių indų kruša? Ar žinote, kur kepama didžiausia pasaulyje kiaušinienė, pamaitinanti tūkstančius. Kodėl viena nuošaliausių salų Žemės rutulyje vadinama būtent Velykų vardu? Susitikę atsakymus į smagius Velykų viktorinos klausimus atrasime kartu!
Rekomenduojamas dalyvių amžius: 6-13 m.
PASLAPTINGAIS KIEMELIŲ LABIRINTAIS
Nerkime į nuotykių, atradimų ir žaidimų labirintą Vilniaus kiemeliuose, skersgatviuose ir tyliose gatvelėse vis dar saugančiose laiko paliktas žymes. Daug įdomių ir paslaptingų miesto istorijų slepiasi dideliuose ir mažuose, atviruose ir uždaruose Vilniaus kiemuose. Pamatysime karo ir sprogimų paliktas žymes, gynybinių įtvirtinimų likučius, paliesime plačias senovines palanges, atrasime slaptus praėjimus, laiptines, tunelius ir, žinoma, išgirsite pasakojimus apie ten gyvenusius žmones – vienuolius, karius, amatininkus, burmistrus, prekeivius ir elgetas. Kartą išdrįsę išsukti iš savo numintų takų pagrindinėse miesto gatvėse, negalėsite patikėti, šalia kokių įdomybių anksčiau vaikščiojote kasdien, bet jų nepastebėjote, o tereikėjo stumtelėti sunkas kiemų duris, atsiveriančias į paslaptingą miestą.
VILNIAUS ŠNABŽDESIAI
Tai bus laimė vaikams, nekasdienis patyrimas tėvams, keistas reginys praeiviams: žvakėmis nešini smalsuoliai, nardantys po senamiesčio kiemus, slaptus praėjimus ir miesto kerteles. Lankysime tas vietas, kurias norint atrasti reikia įdėti pastangų net ir dienos metu, o vakare, pasišviečiant žvakėmis, viskas atrodo dar paslaptingiau ir ypatingiau. Pažinsime miestą sutemus, klausysimės jo garsų, sužinosite, kaip senovėje būdavo apšviečiamos gatvės ir namai bei kokie pavojai miestiečių tykojo tamsoje. Papasakosime, ar visi gyventojai sutemus galėjo saugiai tūnoti namuose, ar visgi buvo ir tokių, kuriems nakties valandas tekdavo praleisti mieste. Išgirsite istorijų, kurias tamsiais žiemos vakarais vilniečiai nuo seno pasakodavo savo vaikams ir įsitikinsite, jog saulei nusileidus Vilnius tampa truputį kitoks.
SMAGIAI BAISI EKSKURSIJA
Kada paskutinį kartą vaikščiojote tamsoje pasišviesdami tik žvakėmis ir klausėtės požeminio miesto bei jo gyventojų istorijų? Šios ekskursijos metu nusileisime į senojo Vilniaus kalėjimo rūsį, sužinosime, už kokias nedorybes miestiečiai į jį patekdavo ir ar turėjo galimybę iš ten vėl išeiti į laisvę. Tikrinsime slapčiausias buvusių kamerų kerteles – gal jose kas nors užsiliko... Iš ten ištrūkę klaidžiosim ilgais ir tamsias senamiesčio tuneliais, klausysimės senųjų legendų, o tada ir vėl leisimės net keturis metrus po žeme iš kur atgal pakilti padės tik nemirtingumo eliksyras. Kiekviename lankomame rūsyje vaikai aktyviai įtraukiami į edukacinį pasakojimą, atliekamos interaktyvios smalsumą ir kūrybiškumą skatinančios užduotys bei žaidžiami žaidimai.
KALBANTYS VILNIAUS GYVŪNAI
Jei manote, kad gyvūnai kalba tik magijos pasaulyje arba tik šv. Kalėdų naktį – klystate! Jei manote, kad didieji gyvūnai gyvena tik miškuose, džiunglėse ar zoologijos sode – vėl esate neteisūs! Smalsiai tyrinėdami Vilniaus gatves ir pastatus susipažinsime su mieste gyvenančiais keturkojais, sparnuočiais, šliužais, graužikais, drakonais, grifais ir vienaragiais. Sužinosime, kokius gyvūnus gydė daktaras Aiskauda, kiek vandens telpa pelikano snape, ieškosime stogais lakstančių kačių ir aukštai tupinčių geležinių varnų, aplankysime strutį, ne vieną liūtą, šokoladą valgančius meškiukus. Lyginsime savo ir pelėdų pastabumą, skaičiuosime mistinius gyvūnus, besislepiančius ant senųjų Vilniaus stogų, užvertę galvas klausysimės jų istorijų apie tolimus kraštus, burtus ir sapnus.
ŠIURPNAKČIO PASAKOJIMAI
Ar žinote, kur Vilniuje gyvena pabaisos, vaiduokliai, raganos, šmėklos ir pamėklės? Ekskursijos metu lankysime slapčiausius senamiesčio užkabarius, nupūsime praeities dulkes nuo seniai pamirštų šiurpokų nutikimų, kalbinsime šešėlius ir dvasias, o gal ir jos mums atsakys? Patikrinsime, ar Baziliskas vis dar virtęs akmeniu, ar mirusiųjų kaulai vis dar ramiai ilsisi bažnyčių rūsiuose ir ar Minotauras nepaspruko iš savo kiemo Bernardinų gatvėje į Vilniaus Senamiestį. Keliausime į vietas, kurių nuo seno privengė bailieji, o drąsiausi ir gudriausi atrado būdų, kaip tuos pavojus nugalėti arba bent jau jų išvengti! Visas šiurpias Vilniaus paslaptis atskleisime, jei tik jums užteks drąsos jas išklausyti!
KALĖDINĖ EKSKURSIJA SU ŽAIDIMAIS
Koks magiškas Vilniaus Senamiestis žiemos švenčių metu! Jo kiemuose ima ganytis meškos ir elniai, namų languose pražysta stebuklingos gėlės, o žvaigždės sužimba žemai žemai. Čia karaliauja šventinė nuotaika, o istorijas pasakoja žiemos ir šalčio neišsigandę miesto angelai, nykštukai, vienuoliai ir stebukladariai. Sužinosite, kas ir kada ėmė puošti kalėdines eglutes ir ką gi tokio ant jų kabindavo, kad nupuošti net nebereikėdavo, mat žaisliukai pradingdavo patys. Atskleisime, kurioje Vilniaus bažnyčioje vasaras leidžia tikrų tikriausias Kalėdų senelis, kokių ypatingų dovanų Kūdikėliui atnešė Rytų išminčiai. Sužinosite, kokie gyvulėliai būtinai turi būti prakartėlėje. Išgirsite, kada atbėga elnias devyniaragis ir kas gi tie paslaptingi Saulės vaduotojai. Papasakosime, ir kokią šventę šiuo metų laiku švenčia žydų vaikai bei kokius žaidimus jie žaidžia.
DAUGIATAUTIS ŽAIDŽIANTIS VILNIUS: ISTORINIAI ŽAIDIMAI ŠEIMOMS
Vilniuje visuomet gyveno daugybė skirtingų tautybių žmonių, susibūrusių atskiruose kvartaluose. Įžengęs į juos pasijusdavai kaip atvykęs į svetimą kraštą su savomis taisyklėmis, papročiais, kalba, malda, maistu, šokiais, šventėmis ir žaidimais. Dažnai kas buvo įprasta ar privaloma vienoje miesto dalyje, galėjo būti draudžiama ir net nepadoru kitoje. Tad kviečiame susipažinti su senaisiais Vilniaus gyventojais žaidžiant skirtingų tautų žaidimus: suksime vilkelį, ridensime sviedinį, mesime kortas ir senovinius kauliukus bei akmenukus, išmėginsime savo taiklumą, pastabumą, sumanumą ir nustebsime sužinoję, kokius žaidimus anksčiau žaidė vaikai Vilniaus gatvėse ir kiemuose.
Rekomenduojamas dalyvių amžius: 7-14 m.
ŠIAURĖS JERUZALĖ VAIKO AKIMIS
“Maži vaikai neduoda miegoti, o dideli – gyventi”, – sako viena iš daugelio žydų patarlių. Žydaitės Saros personažas kviečia šeimas į pasivaikščiojimą po žydišką Vilnių, kurio metu mergina papasakos apie vaikų, paauglių ir suaugusiųjų gyvenimus senajame Vilniaus žydų kvartale. Painiais Senamiesčio labirintais užklysime į vietas, kuriose anksčiau šurmuliavo žydų gatvės prekeiviai, o į kromelius užsukti kvietė amatininkai ir prekeiviai, praeivių nosis kuteno pro langus sklindantis žydiškų beigelių aromatas, sinagogos kieme skambėjo žydų malda ir griežtas religinės mokyklos mokytojo balsas, pergamentais kvepėjo šalia stovėjusi senoji biblioteka, o kiemai aidėjo nuo vaikų juoko, žaidimų, barnių ir pokštų.
NAUDINGI IR NUODINGI AUGALAI VILNIAUS KALVOSE
Kalnų parko teritorijoje jau senų senovėje gyveno žmonės ir stovėjo didžiulė medinė pilis. Net ir šiandien ten kartais vis dar skamba senosios dainos, sukasi šokių rateliai, ant vieno iš kalnų rūksta aukuras senovės lietuvių dievams, o nuo kito atsiveria kvapą gniaužianti Vilniaus panorama. Kopdami miesto centre stūksančiais kalnais, mokysimės pažinti augalus, sužinosime jų naudingas vaistines ir pavojingas nuodingąsias savybes, išgirsime pasakojimų apie Vilniaus gamtą, suprasime, kodėl kalvos, upės, miškai, net pelkės ir raistai anksčiau buvo tokie svarbūs ne tik gamtos prieglobsčio ir poilsio ten ieškantiems, bet ir gynybai, maistui, sveikatai. Ir įsitikinsime, kad Vilnius iš tiesų yra viena žaliausių sostinių Europoje!
HEROJAI RASŲ KAPINĖSE
Daugybė garsių žmonių, kažkada vaikščiojusių senojo Vilniaus gatvėmis, dirbusių ir kūrusių Lietuvai šiandien ilsisi istorinėse Vilniaus Rasų kapinėse. O pačios kapinės primena parką – takeliai, koplyčios, paminklai, skulptūros, vazos, suoleliai... Susitikę kartu atrasime ten plaidotų kovotojų už mūsų laisvę ir nepriklausomybę, taip pat garsių menininkų bei mokslininkų kapus. Kalbėsime apie šių žmonių gyvenimus, skaitysime jų kažkada užrašytus, bet vis dar labai aktualius žodžius, pagerbsime išėjusiųjų atminimą... Po šios ekskursijos tiek suaugę, tiek vaikai atmintyje išsineš pažintį su daugeliu Lietuvos herojų, o istorinės asmenybės, apie kurias daug kartų skaitėte vadovėliuose, taps artimos, savos, pažįstamos.
VALDOVŲ RŪMAI VAIKAMS
Kviečiame energingus ir smalsius vaikus bei jų tėvelius į karališkus namus – Valdovų rūmus, kuriuose ji pažįsta kiekvieną kampelį ir žino ten gyvenusių žmonių paslaptis. Jūsų lauks karališkoji sosto menė, tačiau prieš ten įžengiant sargyba privalės jus nuginkluoti, raštininko ir kanclerio kabinetuose išmoksime intrigų ir diplomatijos meno, valdovų miegamųjų sienos šnabžės jų meilės istorijas, apkalbėsime ir karališką virtuvę, saugosimės kūdikius ryjančios gyvatės, išmoksime viduramžių šokio judesių, nueisime ir ten, kur net karaliai pėsti vaikščiojo. Žaisminga, interaktyvi, skani ir kvapni ekskursija leis jums sugrįžti atgal į didingą Lietuvos istoriją.
Kartu su Burte, pilnas suknelės klostes prisikrovusia istorijų, karališkųjų uogų, kvapų ir gudrybių, prasmingai ir šauniai praleis laiką visa šeima.
JONO BASANAVIČIAUS PĖDSAKAIS VILNIUJE
Tėvams jis buvo Jonas, mylimajai - Hanušas, studijų draugams – “Litvomanas”, o mums jis lietuvių tautos patriarchas – daktaras Jonas Basanavičius. Tarpukaryje jo atvaizdas puošė 5 litų monetą, o dar visai neseniai matydavome jį ir ant 50 litų banknoto, jo vardu pavadintų gatvių ir mokyklų yra ne tik Lietuvoje, bet ir Bulgarijoje, o skulptūros, pasklidusios po visą Lietuvą, mums primena šio iškilaus žmogaus darbą vardan gimtinės ir tautos. O ką žinome apie jo vaikystę? Kaip jam sekėsi Bulgarijoje? Prahoje? Vienoje? Ar turėjo mylimąją? Kas gi tos J. Basanavičiaus taip mėgtos „hamburkos“? Kas tokio jam buvo nutikę, jog net du kartus vos per plauką išvengė staigios mirties? Kuo ypatingos buvo jo laidotuvės? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų atsakysime ekskursijos metu, keliaudami Vilniuje paliktais daktaro Jono Basanavičiaus pėdsakais.
MIESTO DETEKTYVAI
Vaikai ir jų suaugę artimieji kviečiami pabūti detektyvais! Klausydamiesi miesto pasakojimų, žvelgdami į senas nuotraukas ir paveikslus, tyrinėdami žemėlapius ir šifruodami užkoduotas žinutes iš praeities, išgirsime, pamatysime, surasime ir į vietas sudėliosime visas senojo Vilniaus detales. Ieškosime, kur stovėjo nebeišlikę senieji pastatai. Kur tekėjo dabar jau nusausintos upės. Ieškosime gaisrų paliktų pėdsakų miesto mūruose, potvynių paplautų krantinių. Rasime paslėptus senojo tramvajaus bėgius. Aplankysime vietas, kur anksčiau vaikų visuomet laukė balionų pardavėjas, roges kantriai traukė arkliukai, o kiemuose kriuksėjo paršiukai. Ši interaktyvi žaidybinė edukacija leis pažvelgti į miestą praskleidus laiko skraistę, pamatyti tokį Vilnių, kokio jau nėra, sugretinti praeitį ir dabartį.
TIE PAKVAIŠĘ VILNIAUS MOKSLININKAI
Vyresniems vaikams, paaugliams ir suaugusiems skirta ekskursija apie keistą, stebinantį, kartais net stulbinantį mokslo pasaulį ir jo žmones, kurie kūrė, tyrė, atrado ir išrado didingus dalykus Vilniuje! Susipažinsime su iškiliausiais senojo Vilniaus universiteto mokslininkais, išgirsime apie jų pasiekimus, atradimus ir įžvalgas. O didžiuotis tikrai yra kuo! Tačiau būta ir šypsnį keliančių istorijų, prietarų, kliudžiusių mokslo pažangai, pavyduolių skleidžiamų gandų, net bandymų nunuodyti profesorių! Profesoriai iš Lenkijos, Austrijos, Prancūzijos gyvenę Vilniuje ragavo ne tik mokslo, kliuvo jiems ir pikantiškų vietos subtilybių – būtinai aptarsime ir tai. O ką veikė studentai, kur gyveno, kaip pramogavo, į kokias slaptas draugijas būrėsi? Kuo universiteto bendruomenė taip įsipyko miestiečiams, nuolat rašiusiems skundus?
EKSKURSIJOS KLAIPĖDOJE
Rekomenduojamas dalyvių amžius: 6-13 m.
TAUTŲ ŽAIDIMAI KLAIPĖDOJE
Klaipėdoje nuo seno gyveno lietuviai ir vokiečiai. Kartais taikiai ir išvien, o kartais ne taip gražiai sugyvendami, jie kūrė ir statė šį miestą kartu. Be šių dviejų tautų Klaipėdoje dar apsistojo, ją puoselėjo ir savo ženklus mieste paliko anglai, švedai, prancūzai, škotai... Štai anglų pirkliai padėjo atstatyti miestą po Didžiojo 1854 -ųjų metų gaisro, o čia pasirodę švedai „liko tik su sūriu dantyse“, škotai Klaipėdoje ieškojo prieglobsčio nuo religinių persekiojimų, o prancūzai ėmėsi „gerojo policininko“ vaidmens po Pirmojo pasaulinio karo. Šios ekskursijos metu žaisdami tradicinius skirtingų Klaipėdoje gyvenusių tautų žaidimus, susipažinsime su daugiataute ir daugiakultūre Klaipėdos istorija, sužinosite, kokios kalbos skambėjo miesto gatvėse, kokiais keliais ir kokių tikslų vedini čia atvykę svetimšaliai rasdavo namus.
KAIP KATINAS MITZKUS SILKĘ VOGĖ
Katinas Mitzkus mažuosius kviečia pažinti tokią Klaipėdą, kokia ji buvo prieš daugiau nei šimtą metų. Nusikelsime į laikus, kuomet mieste klestėjo jūrų prekyba ir medienos apdirbimo verslai. Pasakojama, kad XIX amžiuje Danės upės uoste susispiesdavo tiek laivų, kad jais iš vieno kranto į kitą galėjai kaip lieptu pereiti. Žinoma, klestėjo ir žvejyba, ir dar daugybė kitų amatų. Miesto gatvėse, turguje, kavinėse ir smuklėse virė gyvenimas, kas dėjosi uoste, tai net sunku apsakyti! Taigi katinas Mitzkus žada papasakoti pačių įdomiausių istorijų: iš kur į miestą atkeliaudavo silkės, koks didžiausias burlaivis tada atplaukdavo į Klaipėdą, dar išduos paslaptyje laikomas kapitonų tradicijas bei išmokys jūreiviškų dainų.
KALBANTYS KLAIPĖDOS GYVŪNAI IR PASLAPTINGOS BŪTYBĖS
Klaipėdos senamiestis pilnas įdomių, keistų ir mistinių gyventojų. Čia sienomis laipioja drakonai, burkuoja meilės laiškus nešiojantys karveliai, murkia katinas džentelmeno veidu, budi paslaptingi senamiesčio sargai, prieš saulę tupi ir nosį kraipo mažytis peliukas, savo sagą patrinti praeiviams siūlo kaminkrėtys, upės krantinėje meilės dainas dainuoja undinė, o netoli sukamo tilto iš vandens į krantą lipa šiurpą keliantis vaiduoklis... Kiekvienas jų nori būti pakalbintas. Išgirsime, kada ir kodėl jie apsigyveno Klaipėdoje, kokias legendas ir paslaptis slepia, kokių praeities istorijų gali papasakoti. Beje, kai kurios iš šių būtybių dar ir stebuklingos – gali išpildyti norus, tačiau, nepamirškite, jog vien norą sugalvoti šįsyk neužteks, reikės dar atlikti ir paslaptingus veiksmus. Atskleisim kokius.
MĖMELIO ŠIURPAI IR PASLAPTYS
Klaipėda arba vokiškasis Mėmelis – vienas seniausių Lietuvos miestų, tad nenuostabu, kad jo gatvės, skersgatviai ir kiemai pilni legendų bei pasakojimų apie keistus ar paslaptingus praeities nutikimus. Čia gyvenę žmonės iš kartos į kartą tuos įvykius minėjo, jų neužmiršo, vieni kitiems tas šiurpokas senovės istorijas pasakojo, negana to dažnai dar ir prietarais tikėjo, o kartais net paslaptingų ritualų bei magijos griebdavosi! Kur pasirodo garsiausias Klaipėdos vaiduoklis ir ko gi jis nori? Ar undinių dainos išties pavojingos? Kodėl sutikus juodą katiną reikia nesusipainioti ir nusispjauti būtinai per kairį, o ne dešinį petį? Kur Klaipėdoje savo pėdsakus paliko slibinas? Ar mieste vis dar yra vaiduoklių ir dvasių apsėstų namų? Šiurpias istorijas atskleisim tik drąsiausiems.
KALĖDINĖS KLAIPĖDOS ISTORIJOS
Kalėdų laukimas uostamiestyje visuomet buvo ypatingas: kas sugrįždavo iš jūros į krantą, o kas kaip tik išplaukdavo kur nors toliau į svečius, gatvėse karaliavo šventinis šurmulys, turgaus aikštėje nesiliaudavo derybos, netoli bažnyčių skambėdavo kalėdinės giesmės, o namai pakvipdavo cinamonu ir... eglutėmis! Taip, kol Didžiojoje Lietuvoje apie tokias niekas net girdėjęs nebuvo, Mažojoje Lietuvoje jos seniausiai džiugino širdis. Būtinai sužinosite, kaip galėjo atrodyti Anikės puošta eglutė, papasakosim, kodėl karalienė Luizė ir karalius Frydrichas Kalėdas kasmet minėdavo ypatingai smagiai, skaniai ir garsiai. O jei pasiseks, gal susitiksime ir kaminkrėtį, kuris, pasirodo, būdavo ne ką mažiau svarbus šiuo šventiniu laikotarpiu. Atskleisime, ar miestiečiai mėgo linksmintis kaukių baliuose, ar pirkdavo dovanas, kokius šventinius patiekalus gamindavo ir kuo skaniu bei kvepiančiu juos užsigerdavo.