EKSKURSIJOS
Savaitgalio ekskursijos ir Miesto istorijų mokykla – tai sauja atgyjančių senųjų žmonių ir vietų istorijų, šaukštas iki tol nepastebėtų miesto labirinto detalių, žiupsnelis gero humoro, meilės ir ašarų prieskonių pagal skonį, viskas patiekta miesto gatvėse, kiemuose ar po vienuolynų, bažnyčių, rūmų skliautais – tai darome kasdien!
Savaitgalio ekskursijos – profesionalių ir patyrusių gidų komanda, siūlanti pusšimtį teminių pasivaikščiojimų Vilniuje, Kaune ir pajūryje. Vieni skirti suaugusiems, kiti – jauniesiems smalsuoliams. Pastarąsias vadiname edukacijomis, mat jos interaktyvios ir įtraukiančios. Visas mūsų ekskursijas galite užsisakyti privačiai arba prisijungti prie renkamų grupių.
Privačias ekskursijas vedame lietuvių, bet anglų, prancūzų, rusų, baltarusių kalbomis. Visuomet galime pritaikyti temas, trukmę ir maršrutą taip, kaip patogiausia jums. Taip pat organizuojame Protmūšius įmonių kolektyvų renginiuose ar draugų šventėse. Moksleivių ekskursijas galima užsisakyti per Kultūros pasą.
Tuo tarpu Miesto istorijų mokykla – tai paskaitų ir gidų kursų platforma, subūrusi profesionalių dėstytojų komandą, ir erdvė, vienijanti ne tik būsimuosius gidus, bet ir tuos, kuriems gera žinoti vis daugiau.
TARPUKARIO KAUNAS: TARP SVAJONIŲ IR GALIMYBIŲ
Ar tikrai prie Smetonos buvo geriau? Išduosime paslaptį, kai kurie dalykai buvo tokie geri, kad kauniečiai galėjo jaustis gyveną tiesiog amerikietiškoje svajonėje! Tiesa, ne visada ir ne visi, kartais tekdavo ir nusivilti. Pasivaikščiosime po tarpukario Kauną ir išgirsime daug linksmų, juokingų bei neįtikėtinų istorijų, „ištikusių“ Lietuvos sostinę tuo laiku. Pakalbėsime apie „naujuosius kauniečius”, apie į Kauną atostogų ar verslo planų įgyvendinti sugrįžtančius Amerikos lietuvius, sužinosite, kodėl lietuviai užmiršo, kaip reikia žaisti futbolą ir kada jo vietą užėmė krepšinis bei kuo čia ir vėl dėta Amerika. Išgirsite, kuris Lietuvos diplomatas dėl savo pomėgio kortuoti atsidūrė ne garbingam ministro poste, o už Atlanto, kodėl Kauną tada vadino Šiaurės Kasablanka, o diplomatinį korpusą – tikra valstybe valstybėje! Laukiniai vakarėliai, anekdotai ir diplomatų nuotykiai bei keistenybės Laikinojoje Lietuvos sostinėje bus atskleisti šios ekskursijos metu.
LAIKINOSIOS SOSTINĖS MODERNIZMAS
Kauno tarpukario architektūra 2023 metais papildė UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Ir tikrai ne veltui, Kaunas vienas iš nedaugelio Europos miestų, galintis pasigirti tokia gausa modernistinių šio laikmečio statinių. Susitikus parodysime jums pačius ypatingiausius, išskirtiniausius ir reprezentatyviausius šio unikalaus paveldo pavyzdžius, tačiau kalbėsime ne tik apie pastatus, bet ir apie juos kūrusius bei juose įsikūrusius žmones. Išgirsite, kurie statiniai vadinti „dangorėžiais“, kurį pastatą puošia jo savininkų portretai ir kas gi buvo tas garsusis tulpėmis pražydęs „tautinis stilius“? Sužinosite, kuris architektas garsėjo ne tik savo nuveiktais darbais, bet ir bohemišku gyvenimu, kurio architekto karvės ganėsi beveik pačiame Kauno centre, o kuris laisvalaikiu mėgo skraidyti lėktuvais.
ŽYDIŠKAS KAUNAS: ILGI IR TRUMPI GYVENIMAI
Senasis Kaunas neįsivaizduojamas be jo gyventojų žydų. Ir nors žydų bendruomenę ne kartą buvo bandyta iš miesto išstumti, nuo XVIII a. Kauno gatvėse vis garsiau ima skambėti jidiš kalba, statomos sinagogos, žydų mokyklos, ligoninės, prieglaudos, duris atveria savininkų žydų krautuvės ir auga plėtojami verslai - grožio prekių, konditerijos, siuvimo, papirosų, gėrimų ir statybų pramonė, net bankai! Kauno restoranuose, kuriuose tarpukariu klestėjo mažoji scena ir estrada, grojo žydų orkestrai, vaidino aktoriai, eiles rašė literatai, o širdį virpino iki šiol mylimos Danieliaus Dolskio dainos. Deja, prasidėjus karui, į šipulius dužo žmonių svajonės ir gyvenimai, greitai į praeitį nugrimzdo žydiškojo Kauno spalvos ir garsai. Kviečiu zigzagais keliauti senojo miesto gatvėmis, prisimenant mieste kūrusius, kovojusius, laukusius, svajojusius, besidžiaugusius ir liūdėjusius jo gyventojus žydus.
EKSKURSIJA KAUNO CHORALINĖJE SINAGOGOJE
Prieš Antrąjį Pasaulinį karą Lietuvoje buvo apie 600 sinagogų, kurių apie 70 pastatų mūsų miestuose ir miesteliuose išliko iki šių dienų, deja, hebrajiškos maldos ir giesmės tebeskamba tik dviejose iš jų – Vilniuje ir Kaune. Kviečiame pažinti kažkada gausios Lietuvos žydų bendruomenės maldos namus. Sužinosite, kodėl sinagogos jokiu būdu negalima vadinti šventykla, kokie reikalavimai keliami sinagogų statyboms ir ar visuomet pavykdavo juos išpildyti, gyvenant toli nuo Šventosios žemės. Išvysite, kokie elementai yra būtini žydų maldos namams ir išgirsite, kodėl juose griežtai draudžiami paveikslai, ikonos bei skulptūros, vaizduojančios žmogų. Susipažinsime su pagrindiniais judaizmo simboliais, puošiančiais maldos namų interjerą. Papasakosim ir apie sinagogą stačiusius žmones, ir apie bendruomenę, kuri joje melstis ir šventes švęsti renkasi šiandien.
KAUNAS: MAŽASIS PARYŽIUS, MADOS IR POMADOS
Mažasis Paryžius: taip buvo vadintas Kaunas tarpukariu. Čia iš restoranų sklido orkestrų muzika, kino teatrai rodė naujausias premjeras, vakarais ūždavo teatrai, rengtos popiečio arbatėlės ir didžiuliai pokyliai. Ir visi norėjo atrodyti gražiai, žavingai, patraukliai! Laikinojoje sostinėje viena po kitos kūrėsi medžiagų, korsetų, kojinių parduotuvės, gaminti kvepalai ir kremai, o kirpėjai, mokėję sukti pusmetines šukuosenas, nei atlygiu, nei klientūra nesiskųsdavo. Konservatyvieji kalbėjo, kad segėti auskarus, mūvėti šilkines kojines, ką jau kalbėti apie dekoltė ir apnuogintą nugarą, yra vulgaru, tokiai madai net surengtas teismas, tačiau Kauno panelės ir ponios ir toliau ne tik vijosi, bet savo įnoringumu kartais net ir pralenkdavo paryžietes, vadovavosi madų žurnalų patarimais ir sekė mados ikonas.
KALĖDINIS KAUNAS
Kaunas išties kalėdiškas miestas – juk jo globėjas yra ne kas kitas, o paties Kalėdų senelio prototipas! Nenuostabu, jog ir šventiškai žieminių istorijų prisikaupė pilni miesto kiemai bei gatvės. Ar girdėjote, kaip tarpukario ponios Kaune, susigrąžinusios kailinius iš banko saugyklos, skubėdavo užsisakyti skanėstų šventėms, kaip ruošdavosi karnavalams kauniečiai, kaišydami plunksnomis turbanus, kaip iškilmingai rinkdavosi teatre klausytis „Traviatos“ Naujų Metų išvakarėse, juk ši tradicija gimė būtent Kaune. Tad Rotušės aikštei pakvipus imbieru bei cinamonu, kviečiame ne tik atrasti puošniausias Kauno erdves, bet ir sužinoti, kada į namus atkeliavo Kalėdų eglutės, ką šiuo šventiniu laikotarpiu veikė kadaise gausios Kauno tautinių mažumų bendruomenės, atskleisime net ir ponios Sofijos Smetonienės meduolių receptą.
EKSKURSIJOS PALANGOJE
PALANGA: SENA, MIELA IR NEPAŽĮSTAMA
Sena, nes kol kiti pajūrio kurortai tebebuvo žvejų kaimai, Palangoje viena po kitos jau kilo elegantiškos ažūrinės vilos. Miela, nes daugelis mūsų branginame vaikystės vasarų prisiminimus iš atostogų Palangoje – pageltusiuose albumuose saugiai guli sudėtos nuotraukos su laivais, palmėmis, papūgomis, o gal ir saule delnuose. Nepažįstama, nes Palanga yra kur kas daugiau nei dvi gatvės, tiltas ir jūra! Jums ši ekskursija patiks, jeigu smalsu, kokio Simpsono dėka Palanga šiandien priklauso Lietuvai, o ne Latvijai, norite išgirsti, ką bendro su Palanga turi Romeo ir Džiuljeta, netikite, kad Palangos tiltu galima važiuoti net traukiniu, smalsu, kurioje vaistinėje pirmą sykį buvo imtas gaminti legendinis „Trejų devynerių” gėrimas, dar jus domina galimybė susiorganizuoti sau tikras prezidentinės atostogos ir gal niekada anksčiau negirdėtas žodis „sveikykla” jums skamba visai viliojančiai.
PALANGA: KURORTAS IR RŪMAI
Išgirsite visą tiesą apie tai, kaip nedidelis žvejų kaimelis tapo populiariausiu kurortu šalyje. Tokiu, kuriame buvo statomos gražiausios medinės vilos, gyveno grafai, iškilo rūmai, o šalia jų buvo įrengtas vieno garsiausių to meto Europos kraštovaizdžio architekto kurtas parkas. Vėliau čia atostogavo prezidentai, menininkai ir visi, kurie tik galėjo tą sau leisti. Saulės palydos ant tilto (kuris iš tiesų buvo vieno nepavykusio verslo plano dalis), nuotraukos šalia Eglės su Žilvinu arba Jūratės su Kastyčiu, grožėjimasis rūmų rožynu, rūkytos žuvies skonis, lėtas pasivaikščiojimas Meilės alėja – tik nesakykit, kad visa tai nesukelia nostalgijos ir jums. Šios ekskursijos metu pažinsime vasarišką Palangą ir užsuksime į svečius pas grafus Tiškevičius, kur sužinosime ne tik apie jų gyvenimą rūmuose, bet ir apie Lietuvos auksu vadinamą gintarą, kurio muziejus ten šiandien įsikūręs.
TIŠKEVIČIAUS RŪMAI PALANGOJE
Kviečiame į gražiuosius Tiškevičių rūmus ir parką. Jeigu ne grafai Tiškevičiai, Palanga šiandien būtų išties kitokia. Tai jie, norėdami užsidirbti, pradėjo statyti puikiąsias vilas, o nusprendę persikelti prie jūros, sau pasistatydino dailiuosius rūmus su didžiuliu parku. Šios idėjos autorius Feliksas Tiškevičius buvo pavyzdingas tėvas, atsisakęs karinės karjeros ir savo gyvenimą paskyręs šeimai bei kurorto puoselėjimui. Jis nemedžiojo, nerūkė, buvo labai pamaldus. Kaip jam pavyko susitvarkyti su devynių vaikų norais ir poreikiais? Kur ir kokius žaidimus mėgo žaisti vaikai prieš daugiau nei šimtą metų? Kuo skyrėsi berniukų ir mergaičių kambariai? Kaip grafo šeimoje skatintas vaikų verslumas? Kaip atrodė grafų kasdienybė ir šventės tarp visų rūmų ir parko rožių, gulbių, paveikslų ir lipdinių? Ši ekskursija savo forma tinkama ir vaikams, o turiniu – bet kokio amžiaus dalyviams. Ekskursiją ves iš praeities nužengusi grafų gyvernantė Mari.
BIRUTĖS PARKAS PALANGOJE
Kviečiame pažinti žinomą, bet nepažintą Birutės parką! Turbūt kiekvieno poilsiautojo Palangoje garbės reikalas yra bent kartą per atostogas šį parką pereiti. Dažniausiai tai daroma gerai žinomu maršrutu – taku nuo sargo namelio iki Birutės kalno ir jūros, pakeliui sustojant tradicinėms nuotraukoms su Žilvinu bei jo karaliene beigi kur nors ant tiltelio arba rožyne. O ar kada pagalvojote, kokias istorijas gali slėpti šis šimtametis parkas, pergyvenęs du pasaulinius karus, šimtus pajūrio audrų ir vasariškų sausrų? Šio pasivaikščiojimo metu išgirsite, kaip buvo kuriama kraštovaizdžio architektūra, suprasite kuo angliškas parkas skiriasi nuo prancūziškojo, pastebėsite, kokie elementai buvo tokiems parkams būtini. Žinoma, aplankysime ir parko gyventojas Eglę, Birutę ir Rebeką, sužinosite, kodėl Tiškevičių rūmų prieigas saugo liūtas, o pastoges pelikanai, ieškosime senojo Palangos tilto akmenų ir kitų parko kūrėjų paliktų reliktų.
EKSKURSIJOS KLAIPĖDOJE
KLAIPĖDA KITOKIU KAMPU
Klaipėda – buvusi sostinė. Neįtikėtina? Tačiau faktas. Tiesa, sostinė ji buvo ne Lietuvos, o Prūsijos. 1806 metais, kai Napoleonas Bonapartas išstūmė Prūsijos valdžią iš pagrindinių jos žemių, Prūsijos karalius Fridrychas Vilhelmas III su šeima persikėlė į Mėmelį, tuomet vienintelį likusį prancūzų neužimtą jo šalies didmiestį. Karališkoji šeima čia rezidavo daugiau nei metus, o apsistoję buvo dabartinėje miesto Rotušėje. Kokie gi dar Europos valdovai lankėsi Klaipėdoje ir kas juos čia atvedė? Kodėl Lietuvos dalimi Klaipėda tapo tik 1923 metais? Ką reiškia uostamiesčio herbe pavaizduoti simboliai ir kokios paslaptys jame užšifruotos? Pagaliau, ką reiškia lietuviškasis miesto vardas. Į šiuos ir daug kitų klausimų atsakymus sužinosite keliaudami po Klaipėdos senamiestį ir iš naujo atrasdami miestą.
PIKANTIŠKOS IR NEPAVYZDINGOS KLAIPĖDOS ISTORIJOS
Tai smagus pasivaikščiojimas po Klaipėdą, klausantis pasakojimų apie pačias pikantiškiausias uostamiesčio istorijas. Užmesim akį į pastoriaus žmonos lovą. Kyštelsim nosis pas Richardą Vagnerį, Klaipėdon pabėgusį nuo jį persekiojusių anstolių ir probleminių santykių su moterimis. Prisiminsime ir itin moterų kūnais besidomėjusį teisės profesorių Mykolą Romerį, nepasikuklinusį savo abejotino tyrumo nuotykius Klaipėdoje patikėti dienoraščio puslapiams nenutylint jokių detalių. Užsuksime į Mėmelio vakarėlių liūtų pamėgtą viešbutį bei į karininkų kazino. O Raudonųjų žibintų kvartalo istorijų išgirsti ar norėsite? Kone visi pasakojimai šįkart bus tik pusėtinai padorūs, gerokai juokingi ir kartais truputį graudūs. Dėl ekskursijos temos pikantiškumo į ją siūlome eiti tik nerimtai nusiteikusiems suaugusiems.
MEMELIO MASONAI
Klaipėdoje, anuomet dažniau vadintoje Mėmeliu, 1776 metų vasario 23 dieną garbingi ir žinomi to meto miestiečiai: pirkliai, kariškiai, tarnautojai, prekybininkai, ne tik vokiečiai, bet ir anglai bei kitų tautybių vyrai – įsteigė pirmąją laisvųjų mūrininkų ložę „Memfis“. Kaip ir kitų Prūsijos ložių broliai Klaipėdos masonai rūpinosi ne vien savo narių dorovės ugdymu ir savitarpio pagalba, bet ir labdara, dalyvavo miesto kultūriniame gyvenime bei dėjo pastangas, idant humanizmo, laisvės, lygybės, broliškumo idėjos taptų kūnu. Taigi Klaipėdos laisvųjų mūrininkų darbai išties įsirašė į miesto istorijos puslapius, kuriuos siūlome pasklaidyti šios ekskursijos metu. Išgirsite, kaip masonų ložė pasveikino į Klaipėdą atvykusią karališkąją porą, kas juos sieja su Didžiuoju 1854 metų gaisru, sužinosite, kodėl masonai padengė nemažą dalį miesto karo skolų ir kur mieste buvo ložės pastatas.
EKSKURSIJA NIDOJE
PO NIDOS SAULE
„Nida nepaprastai graži, bet nekalbėkime apie tai balsiai, kad pasaulis jos neatrastų ir, su jam būdingu juokingu troškuliu užgriuvęs josios ramybę, jos nesunaikintų”– taip apie šį unikalaus grožio kampelį 1930-aisiais metais rašė Nobelio premijos laureatas Thomas Mannas. Visgi nuslėpti jos grožio nepavyko (gal net nebuvo bandyta) ir šiandien marių bei jūros skalaujama Nida yra įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą. Rudai mėlynos žvejų sodybos, spalvotos ir paslaptingų ženklų kupinos vėtrungės, mįslingi krikštai senosiose kapinėse, neįprastą signalą laivams siunčiantis švyturys, jūros vėjų blaškomas saulės laikrodis, puoštas senoviškais simboliais, rūkytos žuvies kvapas, menininkų plenerai, muzikiniai festivaliai ir kopos, kopos, kopos – visa tai Nida! Pro ką dar praeiname neatkreipę dėmesio? O ar kada susimąstėte, kiek daug pastangų tenka įdėti žmonėms, kovojant su gamtos stichijomis dėl galimybės čia gyventi ir ilsėtis. Ech… mažiau kalbų, Benai, plaukiam į Nidą!