Ar tikrai prie Smetonos buvo geriau? Išduosime paslaptį, kai kurie dalykai buvo tokie geri, kad kauniečiai galėjo jaustis gyveną tiesiog amerikietiškoje svajonėje! Tiesa, ne visada ir ne visi, kartais tekdavo ir nusivilti. Pasivaikščiosime po tarpukario Kauną ir išgirsime daug linksmų, juokingų bei neįtikėtinų istorijų, „ištikusių“ Lietuvos sostinę tuo laiku. Pakalbėsime apie „naujuosius kauniečius”, apie į Kauną atostogų ar verslo planų įgyvendinti sugrįžtančius Amerikos lietuvius, sužinosite, kodėl lietuviai užmiršo, kaip reikia žaisti futbolą ir kada jo vietą užėmė krepšinis bei kuo čia ir vėl dėta Amerika. Išgirsite, kuris Lietuvos diplomatas dėl savo pomėgio kortuoti atsidūrė ne garbingam ministro poste, o už Atlanto, kodėl Kauną tada vadino Šiaurės Kasablanka, o diplomatinį korpusą – tikra valstybe valstybėje! Laukiniai vakarėliai, anekdotai ir diplomatų nuotykiai bei keistenybės Laikinojoje Lietuvos sostinėje bus atskleisti šios ekskursijos metu.

Kauno tarpukario architektūra 2023 metais papildė UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Ir tikrai ne veltui, Kaunas vienas iš nedaugelio Europos miestų, galintis pasigirti tokia gausa modernistinių šio laikmečio statinių. Susitikus parodysime jums pačius ypatingiausius, išskirtiniausius ir reprezentatyviausius šio unikalaus paveldo pavyzdžius, tačiau kalbėsime ne tik apie pastatus, bet ir apie juos kūrusius bei juose įsikūrusius žmones. Išgirsite, kurie statiniai vadinti „dangorėžiais“, kurį pastatą puošia jo savininkų portretai ir kas gi buvo tas garsusis tulpėmis pražydęs „tautinis stilius“? Sužinosite, kuris architektas garsėjo ne tik savo nuveiktais darbais, bet ir bohemišku gyvenimu, kurio architekto karvės ganėsi beveik pačiame Kauno centre, o kuris laisvalaikiu mėgo skraidyti lėktuvais.

Senasis Kaunas neįsivaizduojamas be jo gyventojų žydų. Ir nors žydų bendruomenę ne kartą buvo bandyta iš miesto išstumti, nuo XVIII a. Kauno gatvėse vis garsiau ima skambėti jidiš kalba, statomos sinagogos, žydų mokyklos, ligoninės, prieglaudos, duris atveria savininkų žydų krautuvės ir auga plėtojami verslai - grožio prekių, konditerijos, siuvimo, papirosų, gėrimų ir statybų pramonė, net bankai! Kauno restoranuose, kuriuose tarpukariu klestėjo mažoji scena ir estrada, grojo žydų orkestrai, vaidino aktoriai, eiles rašė literatai, o širdį virpino iki šiol mylimos Danieliaus Dolskio dainos. Deja, prasidėjus karui, į šipulius dužo žmonių svajonės ir gyvenimai, greitai į praeitį nugrimzdo žydiškojo Kauno spalvos ir garsai. Kviečiu zigzagais keliauti senojo miesto gatvėmis, prisimenant mieste kūrusius, kovojusius, laukusius, svajojusius, besidžiaugusius ir liūdėjusius jo gyventojus žydus.

Prieš Antrąjį Pasaulinį karą Lietuvoje buvo apie 600 sinagogų, kurių apie 70 pastatų mūsų miestuose ir miesteliuose išliko iki šių dienų, deja, hebrajiškos maldos ir giesmės tebeskamba tik dviejose iš jų – Vilniuje ir Kaune. Kviečiame pažinti kažkada gausios Lietuvos žydų bendruomenės maldos namus. Sužinosite, kodėl sinagogos jokiu būdu negalima vadinti šventykla, kokie reikalavimai keliami sinagogų statyboms ir ar visuomet pavykdavo juos išpildyti, gyvenant toli nuo Šventosios žemės. Išvysite, kokie elementai yra būtini žydų maldos namams ir išgirsite, kodėl juose griežtai draudžiami paveikslai, ikonos bei skulptūros, vaizduojančios žmogų. Susipažinsime su pagrindiniais judaizmo simboliais, puošiančiais maldos namų interjerą. Papasakosim ir apie sinagogą stačiusius žmones, ir apie bendruomenę, kuri joje melstis ir šventes švęsti renkasi šiandien.

Mažasis Paryžius: taip buvo vadintas Kaunas tarpukariu. Čia iš restoranų sklido orkestrų muzika, kino teatrai rodė naujausias premjeras, vakarais ūždavo teatrai, rengtos popiečio arbatėlės ir didžiuliai pokyliai. Ir visi norėjo atrodyti gražiai, žavingai, patraukliai! Laikinojoje sostinėje viena po kitos kūrėsi medžiagų, korsetų, kojinių parduotuvės, gaminti kvepalai ir kremai, o kirpėjai, mokėję sukti pusmetines šukuosenas, nei atlygiu, nei klientūra nesiskųsdavo. Konservatyvieji kalbėjo, kad segėti auskarus, mūvėti šilkines kojines, ką jau kalbėti apie dekoltė ir apnuogintą nugarą, yra vulgaru, tokiai madai net surengtas teismas,  tačiau Kauno panelės ir ponios ir toliau ne tik vijosi, bet savo įnoringumu kartais net ir pralenkdavo paryžietes, vadovavosi madų žurnalų patarimais ir sekė mados ikonas.

Kaunas išties kalėdiškas miestas – juk jo globėjas yra ne kas kitas, o paties Kalėdų senelio prototipas! Nenuostabu, jog ir šventiškai žieminių istorijų prisikaupė pilni miesto kiemai bei gatvės. Ar girdėjote, kaip tarpukario ponios Kaune, susigrąžinusios kailinius iš banko saugyklos, skubėdavo užsisakyti skanėstų šventėms, kaip ruošdavosi karnavalams kauniečiai, kaišydami plunksnomis turbanus, kaip iškilmingai rinkdavosi teatre klausytis „Traviatos“ Naujų Metų išvakarėse, juk ši tradicija gimė būtent Kaune. Tad Rotušės aikštei pakvipus imbieru bei cinamonu, kviečiame ne tik atrasti puošniausias Kauno erdves, bet ir sužinoti, kada į namus atkeliavo Kalėdų eglutės, ką šiuo šventiniu laikotarpiu veikė kadaise gausios Kauno tautinių mažumų bendruomenės, atskleisime net ir ponios Sofijos Smetonienės meduolių receptą.